Sekite 15min Google
Bičių nuodai socialiniuose tinkluose pristatomi kone kaip universali priemonė nuo įvairiausių ligų – nuo uždegimų iki vėžio ar Parkinsono ligos. Tačiau įraše realūs duomenys apie bičių nuodų sudėtį supinami su neįrodytais teiginiais apie jų gydomąjį poveikį.
„Facebook“ įraše teisingai nurodoma, kad bičių nuoduose yra biologiškai aktyvių peptidų – melitino, apamino ir adolapino. Vis dėlto jų laboratorinių ar ikiklinikinių tyrimų rezultatai klaidinamai pateikiami kaip vaistų pakaitalas, galintis išgydyti įsisenėjusius susirgimus.
Teiginiais, kad melitinas „mažina uždegimą“ ir pasižymi „priešnavikiniu aktyvumu“, sudaromas įspūdis, jog bičių nuodai gali padėti gydyti vėžį.
Apaminui priskiriamas poveikis „atminčiai“, „neuroplastiškumui“ bei „neuroprotekcijai“, kartu paminint išsėtinę sklerozę ir Parkinsono ligą. Adolapinas savo ruožtu pristatomas kaip turintis priešuždegiminių ir skausmą malšinančių savybių.
Formuluotės „galimas poveikis“ ir „tyrimų sritis“ sudaro klaidingą įspūdį, kad tokie rezultatai gauti atliekant tyrimus su žmonėmis. Tačiau iš tiesų tirtos tik ląstelių kultūros, todėl kol kas visiškai neaišku, ar ir kaip šie preparatai veiktų su realiais pacientais.
Dalis tiesos yra, bet vertinti reikėtų atsargiai
„Facebook“ tinkle paskelbtame įraše pateikta keletas teiginių apie bičių nuodus:
„Bičių nuoduose (apitoksinas) yra keletas biologiškai aktyvių peptidų:
Melitinas. Pagrindinis bičių nuodų peptidas, sudarantis maždaug 40–60 % sausosios medžiagos masės.
Melitinas mažina uždegimą skatinančių mediatorių gamybą. Atskira tyrimų sritis yra jo priešnavikinis aktyvumas, neurodegeneracinės ligos (išsėtinė sklerozė, radikulitas, Parkinsono liga) ir visos kitos ligos.
Apaminas. Mažas neuroaktyvus peptidas, sudarytas iš 18 aminorūgščių. Apaminas veikia neuroplastiškumą, atmintį, mokymąsi ir neuronų perdavimą, taip pat galimą neuroprotekcinį ir priešuždegiminį poveikį kai kuriuose nervų sistemos ligų modeliuose.
Adolapinas – labiausiai žinomas dėl savo priešuždegiminių ir analgezinių savybių“, – skelbiama įraše (kalba netaisyta).
Teiginys, kad melitinas yra pagrindinė bičių nuodų sudedamoji dalis, yra teisingas. Įvairių tyrimų duomenimis, šis iš 26 aminorūgščių sudarytas peptidas sudaro maždaug 40–60 proc. sauso bičių nuodų svorio.
Tyrimai taip pat rodo, kad melitinas gali slopinti kai kuriuos su uždegimu susijusius procesus. Laboratorinėmis sąlygomis nustatyta, kad jis veikia NF-κB signalinį kelią ir mažina tam tikrų uždegimo mediatorių gamybą.
Mokslininkai nagrinėja ir galimą melitino poveikį navikinėms ląstelėms bei nervų sistemos ligų modeliams. Tačiau būtent čia baigiasi patvirtinti faktai ir prasideda klaidinanti įrašo interpretacija.
Socialinio tinklo įraše minimas melitino veiksmingumas gydant šias ligas nėra patvirtintas klinikiniais tyrimais su žmonėmis – pateikiami teiginiai grindžiami laboratoriniais arba ikiklinikiniais tyrimais.
Todėl iš šių duomenų negalima daryti išvados, kad melitinas saugiai ir veiksmingai gydo vėžį, Parkinsono ligą, išsėtinę sklerozę ar kitus susirgimus. Kol kas tai tik preliminari mokslinių tyrimų kryptis, o ne medicinoje patvirtintas gydymo metodas.
Apaminas – nutylima, kad tai neurotoksinas
„Facebook“ įraše skelbiamas teiginys apie apamino sudėtį taip pat yra tikslus – tai iš 18 aminorūgščių sudarytas peptidas, sudarantis maždaug 2–3 proc. sauso bičių nuodų svorio. Tačiau įraše nutylima svarbi aplinkybė: apaminas yra neurotoksinas.
Apaminas veikia tam tikrus smegenų ląstelių veiklą reguliuojančius kanalus. Laboratoriniuose eksperimentuose šis poveikis buvo siejamas su atminties ir mokymosi procesais, o tyrimuose su gyvūnais pastebėta galimų nervines ląsteles apsaugančių, uždegimą slopinančių ir pažintines funkcijas gerinančių savybių.
Tačiau šie duomenys neįrodo, kad ši medžiaga gerina žmonių atmintį ar gali būti naudojamas nervų sistemos ligoms gydyti.
Toks apamino veiksmingumas nėra patvirtintas klinikiniais tyrimais su žmonėmis, todėl eksperimentinių tyrimų rezultatai nepagrindžia teiginių apie jo naudą žmogaus organizmui.
Adolapinas – tyrimų rezultatai pateikiami be svarbaus konteksto
Teiginys, kad adolapinas pasižymi skausmą malšinančiu ir uždegimą slopinančiu poveikiu, nėra išgalvotas.
Eksperimentuose ši bičių nuodų sudedamoji dalis mažino dirbtinai sukeltą tinimą, sąnarių uždegimą ir skausmo reakcijas. Mokslininkai tokį poveikį sieja su prostaglandinų – uždegimo ir skausmo procesuose dalyvaujančių medžiagų – gamybos slopinimu.
Tačiau įraše nutylimas esminis kontekstas: šios savybės nustatytos atliekant ikiklinikinius tyrimus, daugiausia naudojant gyvūnų uždegimo modelius.
Tai nėra įrodymas, kad adolapinas taip pat veiksmingai ir saugiai malšina žmonių skausmą ar gydo uždegimines ligas. Jo gydomasis poveikis žmonėms klinikiniais tyrimais nėra patvirtintas.
Vienas dažniausiai cituojamų adolapino poveikio šaltinių – dar 1982 metais paskelbtas S.Shkenderovo ir K.Koburovos tyrimas. Mokslininkai iš bičių nuodų išskirtą polipeptidą išbandė laboratoriniais skausmo ir uždegimo vertinimo metodais.
Adolapinas slopino eksperimentinę skausmo reakciją, taip pat mažino dirbtinai žiurkėms sukeltą letenų tinimą ir poliartrito požymius. Tyrimo autoriai iškėlė prielaidą, kad šis poveikis galėjo būti susijęs su prostaglandinų sintezės slopinimu ir centrinės nervų sistemos mechanizmais.
Tačiau tai buvo ikiklinikinis tyrimas – adolapino poveikis vertintas laboratorinėmis sąlygomis ir su gyvūnais, o ne su žmonėmis. Todėl jo rezultatai neįrodo, kad ši medžiaga būtų veiksminga ir saugi žmogui.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Įraše pateikiami faktai apie bičių nuodų sudėtį yra teisingi: juose iš tiesų yra melitino, apamino ir adolapino, kurių biologinis poveikis tiriamas laboratorijose.
Tačiau eksperimentų su ląstelių kultūromis ir gyvūnais rezultatai pateikiami taip, tarsi rodytų galimą naudą žmonėms. Įraše minimas šių medžiagų veiksmingumas gydant vėžį, Parkinsono ligą, išsėtinę sklerozę, uždegimus ar kitus susirgimus nėra patvirtintas klinikiniais tyrimais su žmonėmis.
Todėl bičių nuodų negalima laikyti saugiu ir veiksmingu vaistų ar gydytojo paskirto gydymo pakaitalu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
