Pasak medikų, insultas – ne lemtis, o liga, kurios riziką galima valdyti, o ištikus – gyvybes gelbsti tik greita reakcija ir laiku priimti sprendimai. „Pasaulinės insulto dienos tikslas, kuri minima kasmet spalio 29-ąją dieną, – didinti žmonių žinias apie šios itin invalidizuojančios ligos simptomus ir rizikos veiksnius, priminti, kad nedelsiant kreiptis pagalbos yra gyvybiškai svarbu. Deja, žmonės vis dar nepakankamai dėmesingi pirmiesiems simptomams“, – sako intervencinis radiologas dr. Marius Kurminas.
Svarbiausia – laikas
Pasak gydytojo, sėkmingas insulto gydymas įmanomas tik tada, kai pacientas į gydymo centrą patenka per pirmąsias valandas nuo simptomų pradžios: „Neuronai be kraujo gali išgyventi vos keturias minutes, todėl kiekviena minutė yra svarbi. Kuo greičiau trombas ištirpinamas ar pašalinamas, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus sugrįš į visavertį gyvenimą.“
Tam pritaria ir intervencinis radiologas dr. Givi Lengvenis, pabrėžiantis, kad „auksinės valandos“ sąvoka šiandien dar labiau sutrumpėjusi: „Šiandien kalbame jau ne apie auksinę valandą, o apie auksinį pusvalandį ar net 15 minučių. Nuo atvykimo į ligoninę iki gydymo pradžios siekiame, kad procesas vyktų kaip įmanoma greičiau – juk kiekviena minutė reiškia dar du milijonus žūstančių neuronų.“
Gydytojai pabrėžia, kad daugiau nei pusė žmonių negeba atpažinti net pagrindinių insulto požymių. Juos svarbu žinoti kiekvienam: staigus vienos veido pusės kreivumas, vienos rankos ar kojos silpnumas, paralyžius, kalbos sutrikimas – žmogus negali kalbėti ar suprasti kitų, staigus regos, koordinacijos ar pusiausvyros sutrikimas, o esant plyšusiai aneurizmai – staigus ir stiprus galvos skausmas. „Net jei simptomai praeina greitai, būtina išsitirti. Tai gali būti praeinantis smegenų išemijos priepuolis, o rizika, kad insultas pasikartos – itin didelė“, – įspėja dr. M.Kurminas.
Kaip atrodo gydymo kelias
Pasak dr. G.Lengvenio, viskas prasideda dar greitosios pagalbos automobilyje: „Jei įtariamas ūminis insultas, pacientas iš karto vežamas į vieną iš 11 insulto gydymo centrų Lietuvoje. Ten neurologai ir radiologai atlieka skubius tyrimus, o patvirtinus diagnozę – sprendžiama dėl gydymo: ar trombas bus tirpinamas intraveniniu būdu, ar šalinamas mechaniniu metodu – trombektomija, kai trombas ištraukiamas specialiu kateteriu.“
Per pastaruosius du dešimtmečius insulto gydymas pažengė milžiniškai. „Šiandien dirbtinis intelektas padeda per kelias minutes įvertinti, kuri smegenų sritis dar išgelbėtina, o kuri jau pažeista negrįžtamai. 9 iš 10 atvejų pavyksta pašalinti kraujo krešulį mechaniškai, tačiau sėkmė vis dar priklauso nuo laiko ir pakitimų apimties“, – sako dr. M.Kurminas. Jam antrina dr. G.Lengvenis. „Mūsų komanda visada pasiruošusi padėti – kai tik pacientas spėja atvykti laiku.“
Medikai pabrėžia, kad visuomenėje vis dar gajūs mitai, jog insulto išvengti neįmanoma. „Mitai, kad insultas praeis savaime arba kad jo išvengti neįmanoma – klaidingi. Dauguma rizikos veiksnių yra kontroliuojami: kraujospūdis, cholesterolio lygis, cukrinis diabetas, antsvoris, rūkymas, stresas. Jų valdymas gali sumažinti insulto riziką net iki 80 procentų“, – akcentuoja dr. M.Kurminas.
