Atvejų augimas fiksuojamas tuo metu, kai Argentinos valdžia skuba atsekti vienos poros kelionės maršrutą. Ši pora daug keliavo po šalį ir vėliau mirė per viruso protrūkį kruiziniame laive „MV Hondius“.
Laivas išplaukė iš Ušuajos, esančios pietų Argentinoje.
Ekspertai dėl augančio susirgimų skaičiaus kaltina klimato kaitą ir buveinių naikinimą. Liga dažniausiai plinta per užsikrėtusių graužikų šlapimą arba išmatas.
Dabartinį sezoną, prasidėjusį 2025 m. birželį, jau užfiksuotas 101 patvirtintas hantaviruso atvejis, pranešė Argentinos sveikatos ministerija. Tuo pačiu laikotarpiu praėjusį sezoną buvo tik 57 atvejai, rašo CNN.
Šiemet šalis ne tik užfiksavo neįprastai daug susirgimų, bet ir vieną didžiausių mirtingumo rodiklių per pastaruosius metus – mirčių procentas išaugo 10 procentinių punktų, palyginti su ankstesniais metais.
Šie skaičiai neapima protrūkio kruiziniame laive „MV Hondius“, kurio kilmė vis dar nežinoma.
Nors pastaraisiais dešimtmečiais Ušuajoje hantaviruso atvejų nefiksuota, virusas yra paplitęs kai kuriose kitose Argentinos vietovėse.
Argentinos valdžia mano, kad pora lankėsi įvairiuose šalies regionuose, kelis kartus kirto sieną su kaimynine Čile ir lankėsi Urugvajuje prieš prisijungdama prie kruizo.
Daugelį metų hantavirusas Argentinoje buvo siejamas su Patagonija šalies pietuose, ypač po mirtino 2018 m. protrūkio, kai mirė 11 žmonių ir dešimtys užsikrėtė.
Tačiau šį sezoną daugiausia atvejų nustatyta centrinėje šalies dalyje. Buenos Airių provincijoje užregistruoti 42 atvejai.
Ar kalta klimato kaita?
Argentinoje hantavirusas dažniausiai pasireiškia kaimo ir priemiesčių teritorijose, kur yra pasėlių, aukštų piktžolių, drėgmės ar subtropinis klimatas.
Tačiau ekspertai mano, kad klimato kaitos ir žmogaus veiklos sukeltas aplinkos niokojimas prisideda prie ligos plitimo, nes graužikai, pernešantys virusą, ima klestėti naujose teritorijose.
„Didėjantis žmonių kontaktas su laukine gamta, buveinių naikinimas, mažų gyvenviečių kūrimas kaimo vietovėse ir klimato kaitos poveikis prisideda prie atvejų atsiradimo už istoriškai endeminių teritorijų ribų“, – teigė ministerija.
Ekspertų teigimu, tendenciją taip pat stiprina ekstremalūs orų reiškiniai, tokie kaip sausros ir smarkūs lietūs.
Temperatūros kilimas keičia ekosistemą ir veikia ilgauodegės pelės – pagrindinės viruso platintojos Argentinoje ir Čilėje – paplitimą.
„Šie graužikai geriau prisitaiko prie klimato pokyčių, todėl gali daugėti atvejų, kuriuos dabar stebime“, – aiškino infekcinių ligų specialistas Eduardo Lópezas, konsultavęs Argentinos vyriausybę COVID-19 pandemijos metu.
Miškų gaisrai privertė tiek žmones, tiek laukinius gyvūnus persikelti į naujas vietas, o tai didina riziką, sakė Lotynų Amerikos vakcinologijos draugijos viceprezidentas Roberto Debbagas. Jo teigimu, įtakos turi ir turizmo tendencijos.
„Kiekvienas, vykstantis į rizikos teritoriją turizmo tikslais, jei vietovė nėra išvalyta nuo krūmynų, susiduria su labai dideliu pavojumi“, – sakė R.Debbagas.
