Fiziniai barjerai ir motyvacija
Rugpjūčio mėnesį technologijų bendrovės užsakymu atliktas tyrimas Baltijos šalyse atskleidė, kad fizinio lavinimo klausimas jaunuoliams aktualesnis nei bet kada anksčiau – daugelį sportas vilioja naujomis patirtimis ir išsikeltais asmeniniais tikslais, tačiau pastaruosius neretai trukdo pasiekti kasdieniai barjerai.
Nors didžiausia dalis (40,6 proc.) respondentų Lietuvoje teigė, jog fizine veikla užsiima 3 arba daugiau kartų per savaitę, net 27 proc. apklaustųjų sportu visai neužsiima arba sportuoja tik 1-2 kartus į mėnesį.
Lietuvoje gyvenančių 14-19 m. amžiaus vaikinų gretose populiariausiomis veiklomis išlieka važinėjimas dviračiu (32 proc.), užsiėmimai sporto salėje ir fitneso treniruotėse (30 proc.) bei krepšinis (24 proc.). Merginos dažniau renkasi treniruotes sporto klube (31 proc.), dviračio minimą (29 proc.) ir šokio pamokas (21 proc.). Visgi net trečdalis respondentų nurodė, kad sportuoti jiems trukdo motyvacijos ir laiko stoka (34 proc.), o dar 30 proc. – užimtas grafikas ir popamokinė veikla.
Dauguma Lietuvos moksleivių pabrėžė, kad jų fizinį aktyvumą labiausiai skatina mokyklose vykdomos reguliarios kūno kultūros pamokos (78 proc.), sporto varžybos (36 proc.) ir popamokiniai užsiėmimai (29 proc.).
Tiesa, beveik dešimtadalis (9 proc.) mokinių mano, kad jų mokykla jaunuolių judėjimą skatina nepakankamai. Jie vis vien vengia sportuoti dėl baimės būti kritikuojamiems, nuogąstauja dėl savo išvaizdos ar kitų fizinių aspektų.
Supranta sporto naudą
Moksleiviai vis geriau supranta fizinės veiklos svarbą – atlikta apklausa rodo, jog jie pastebi, kad judėjimas ir aktyvumas ne tik stiprina kūną, bet ir daro teigiamą įtaką jų psichologinei sveikatai. Sportuodami jie išmoksta pažinti savo emocijas, rasti būdų įveikti stresą bei išlaikyti vidinę pusiausvyrą. Tokiu būdu fizinė veikla tampa ne tik sveikatos šaltiniu, bet ir vertybių, padedančių auginti sąmoningas ir atsakingas asmenybes, ugdymo priemone.
Ekspertams prognozuojant vis spartesnį technologijų proveržį, pastarosios tampa vis dažnesniu jaunuolių palydovu ir treniruočių metu. Apklausos metu paaiškėjo, kad dažniausiai jaunuoliai naudoja ausines (35 proc.), aktyvumo sekimo įrenginius (14 proc.) ir sporto programėles (12 proc.).
Eglė Tamelytė, socialinės atsakomybės mokinių projekto „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse, taip pat teigia, kad išmaniosios technologijos sporte tampa vis dažniau naudojamos.
„Tyrimas parodė, kad pusė (50 proc.) moksleivių Lietuvoje mano, jog technologijos jiems padeda lengviau įsitraukti į fizinę veiklą. Tinkamai išnaudojant technologijas, jos ne tik palengvina kasdienių treniruočių planavimą ir sekimą, bet ir padeda stebėti širdies ritmą, planuoti poilsio pertraukėles, skatina bendraamžių įsitraukimą bei motyvaciją – jaunuoliai gali ne tik siekti sportinių tikslų, bet ir užtikrinti gerą savijautą ir sklandžiau įsilieti į sporto bendruomenę“, – sako E.Tamelytė.
