Nutukimas kaip socialinė problema
Nutukimas nėra vien valios ar charakterio klausimas. Tai sudėtinga, lėtinė ir recidyvuojanti liga. Pavyzdžiui, Anglijoje ja serga 26,5 proc. suaugusiųjų ir 22,1 proc. 10–11 metų vaikų, rašo „The Conversation“.
Auganti nutukimo ir antsvorio problema kasmet valstybėms kainuoja didžiulius pinigus – tai apima išlaidas, susijusias su ankstyva mirtimi ir prastesne gyvenimo kokybe, taip pat hospitalizacija, nedarbu ir artimųjų priežiūros našta.
Sukūrėme maisto sistemą, kuri nuodija mūsų žmones
Maisto aktyvistai ir sveikatos ekspertai ragina vyriausybę imtis skubių veiksmų: pratęsti cukraus akcizą, apriboti nesveiko maisto reklamą ir priversti maisto pramonę pakeisti savo produktų sudėtį. Henry Dimbleby, nepriklausomos JK vyriausybės užsakytos maisto strategijos ataskaitos autorius, perspėja: „Sukūrėme maisto sistemą, kuri nuodija mūsų žmones ir varo mūsų šalį į bankrotą.“
Nutukimo šaknys: daugiau nei prastas pasirinkimas
Jei vyriausybės nieko nesiims, nutukimo kaina visose šalyse tik augs. Nutukimas vis dar dažniausiai vaizduojamas kaip gyvenimo būdo problema, kurią galima išspręsti perkeliant atsakomybę ant žmonių pečių, tačiau realybė yra daug sudėtingesnė.
Šiuolaikinės žinios patvirtina, kad nutukimas yra reiškinys, turintis daug veiksnių. Svoriui įtakos turi genai, vaikystė, kultūrinės nuostatos, ekonominės galimybės, psichinė sveikata ir net darbo pobūdis. Ir šių veiksnių negalima paveikti vien tik fitnesu.
2007 m. „Foresight“ ataskaitoje buvo nustatyti nutukimo didėjimo veiksniai ir aprašyta, kaip šiuolaikinė aplinka skatina svorio augimą. Pigūs, maistinių medžiagų neturintys, bet pilni kalorijų maisto produktai yra visur paplitę, o fizinis aktyvumas yra išstumiamas iš kasdienio gyvenimo – nuo automobilių kasdienybės iki laisvalaikio, kurio metu esame prilipę prie ekranų.
„Valgyk mažiau, judėk daugiau“ – kodėl tai neveikia?
Dauguma kovos su nutukimu politikos krypčių vis dar orientuotos į paties žmogaus elgesio keitimą: mitybą, daugiau mankštos. Tai sukuria pavojingą naratyvą – tarsi antsvoris būtų tiesiog tinginystės ar charakterio stokos rezultatas.
Toks požiūris skatina stigmą, kuri ypač žalinga ir taip pažeidžiamoms šeimoms. Duomenys rodo aiškų ryšį tarp nutukimo ir skurdo, ypač vaikų atveju. Nesuvokiant, kad nutukimui didelę įtaką daro socialiniai ir struktūriniai veiksniai, gėda ir stigma dar labiau sustiprėja.
Ką iš tikrųjų reiškia įrodymais pagrįstas nutukimo gydymas?
Mums reikia naujo, įrodymais pagrįsto ir gėdos nekeliančio požiūrio:
- Reikia pripažinti, kad nutukimas yra lėtinė liga, kuriai reikia nuolatinės paramos, kaip ir diabetui ar depresijai, o ne greitų svorio metimo sprendimų.
- Su svoriu susijusi stigma turėtų būti kovojama visur – mokyklose, darbe ir sveikatos priežiūros įstaigose.
- Gydymo planai turėtų būti pritaikyti kiekvienam asmeniui, atsižvelgiant į kultūrinę kilmę, ankstesnę patirtį ir socialinę situaciją. Taip pat svarbu reguliariai stebėti pacientą ir teikti psichinės sveikatos paramą.
- Didelis dėmesys turi būti skiriamas aplinkos pokyčiams – sveiko maisto prieinamumo didinimui, mobilumo gerinimui ir nelygybės mažinimui.
Nutukimas – sisteminė problema, kuriai reikia sisteminio sprendimo
Svorį lemia ne vien maistas ir mankšta, bet ir mūsų aplinka, individuali patirtis ir biologija. Kaltinant asmenines nesėkmes ignoruojami dešimtmečius kaupti moksliniai įrodymai.
Norint sumažinti stigmą, pagerinti žmonių sveikatą ir užkirsti kelią krizei, „valgyk mažiau, judėk daugiau“ era turi baigtis. Mums reikia drąsesnių ir labiau užjaučiančių veiksmų – sisteminio požiūrio, kuris atsižvelgtų į visą žmogų ir jo aplinką.
