„Sveikatos apsaugos ministerijoje mes stebime situaciją, kad sveikatos sektorius iš tiesų stipriai kraujuoja. Remdamiesi statistiniais duomenimis, matome, kad nuo 2023 m. iki 2024 m. į privatų sektorių perėjo maždaug 24 proc. medikų.
Matome, kad į privatų sektorių juda ir viešieji finansai. Tai – Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos. Matydami tokį resursų nutekėjimą ir iki kritinės ribos silpstantį viešąjį sveikatos sektorių ėmėmės iniciatyvos. Savo politinėje darbotvarkėje įgyvendiname trijų žingsnių planą, kaip sustiprinti viešąjį sektorių“, – kalbėjo M.Jakubauskienė.
Pirmas žingsnis, anot sveikatos ministrės, priemokų, arba kitaip tariant, dvigubo apmokėjimo, naikinimas. „Antra priemonė – viešojo sektoriaus prioretizavimas, sudarant sutartis su valstybine ligonių kasa teikti paslaugas, apmokamas iš PSDF.
Sveikatos sektorius iš tiesų stipriai kraujuoja.
Trečias žingsnis – valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos didinimas. Išskaidžius laike, ketinama pasiekti 100 proc. „padengimą“. Šie trys žingsniai yra mūsų viešojo sektoriaus stiprinimo planas“, – svarbiausius prioritetus artimiausiu metu pristatė M.Jakubauskienė.
Kaip vyks viešojo sektoriaus prioritetizavimas?
Sveikatos apsaugos ministrė M.Jakubauskienė pasakojo, kad šiuo metu sutartys su Valstybine ligonių kasa yra sudaromos remiantis vadinamaisiais istoriniais duomenimis – pagal praėjusiais metais suteiktų paslaugų skaičių, atsižvelgiant į demografinį ir medicininį poreikį.
„Šiuo metu sutarčių sudarymo principai leidžia privačios ir viešosios gydymo įstaigoms tarpusavyje konkuruoti. Tuo tarp mūsų pasiūlyta Sveikatos draudimo įstatymo pataisa prioritetą suteiks viešojo sektoriaus įstaigoms. Tada, kai viešajam sektoriui, teikiant paslaugas reikės pagalbos, kitaip tariant, tokios apimties negalės suteikti, tuomet į pagalbą ateis privačiame sektoriuje dirbantys paslaugų teikėjai.
Tokiu būdu mes užtikrinsime tinkamą, pakankamą sveikatos paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams“, – esminį pokytį įvardijo M.Jakubauskienė.
Paprašyta pateikti pavyzdį, sveikatos apsaugos ministrė vaizdžiai nupasakojo situaciją: „Na, jeigu, pavyzdžiui, mieste reikia 10 000 konsultacijų, tai pirmas pasiūlymas būtų pateikiamas viešojo sektoriaus įstaigai. Jeigu įstaiga sako – galime, bet 70 proc., tai tiek, kiek paslaugų nepajėgs suteikti viešasis sektorius, galimybė bus suteikta privačiam.“
Tokiu būdu mes nepažeidžiame lygiateisiškumo principo, o jį užtikriname
Paklausta, ar tai nepažeis lygiateisiškumo principo, M. Jakubauskienė priminė, kad valstybės pareiga suteikti piliečiams būtinas medicinos paslaugas yra įrašyta Konstitucijoje. „Šiuo atveju, visos apimties – tai yra gydantis 24 valandas ir 7 dienas per savaitę, skubios pagalbos skyriuose, komplikuotus pacientus – sektorius yra viešasis sektorius. Taigi stiprindami viešąjį sektorių suteiksime prioritetą viešojo sektoriaus įstaigoms. Tokiu būdu mes nepažeidžiame lygiateisiškumo principo, o jį užtikriname“, – aiškino ministrė.
Šiuo metu, pasak M.Jakubauskienės, laukiama įstatymo pakeitimų patvirtinimo Seime. Sveikatos apsaugos ministrė viliasi, kad pritarimo pavyks sulaukti, o naujos nuostatos galėtų pradėti įsigalioti 2026 m. sausio 1 d.
PSD įmokų suvienodinimas
Kalbėdama apie trečiąjį žingsnį M.Jakubauskienė aiškino, kad šiuo metu valstybė už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis – karius, senjorus, studentus, vaikus, nedirbančius asmenis ir pan. – moka tik 30 proc. visos sumos, kurią turėtų sumokėti į Privalomojo sveikatos draudimo fondą.
Papildomai būtų reikalinga apie 1,5 mlrd. eurų
„Esame atlikę skaičiavimus ir vertinimus, kurie leis visiškai padengti trūkstamą indėlį į sveikatos draudimo fondą. Tokių resursų mums pakaks, kad viešasis sektorius galėtų atsistatyti ir užtikrinti paslaugų teikimą bei prieinamumą visiems šalies gyventojams pagal poreikius“, – tikino M.Jakubauskienė.
Šiuo metu SAM įvertino, kad tam papildomai būtų reikalinga apie 1,5 mlrd. eurų: „Bet esame išdėstę kelerių metų laikotarpyje. Sumos, be jokios abejonės, dar tikslinamos.“
