Ligos buvo negailestingos
Bronė prisimena, kad diagnozė apie ligą jai buvo nekokia dovana per didžiąsias metų šventes, Kalėdų laikotarpį. „Tiesiog pradėjau šlapintis su krauju ir pagalvojau – čia jau kažkas yra. Vyras nuvežė į ligoninę, kur buvo pasakyta, kad nieko nematyti. Sako – gal prisivalgėte burokėlių sriubos ir viskas“, – prisiminė moteris.
Kitą dieną, atvirauja pašnekovė, būnant namuose užėjo tokie skausmai, jog rodėsi, kad kažkas ją gyvą pjausto. Šeimos gydytoja rekomendavo gerti vaistų nuo skausmo ir įvairių arbatų. Tuomet, atvirauja moteris, didžiuliai skausmai lyg nuslinko, tačiau Bronę nusiuntė echoskopiniam tyrimui.
Tai ir buvo lemiamas momentas prieš 16 metų. Bronė neslepia, kad išgirdusi, jog inkstuose yra piktybinis darinys, patyrė šoką, nes tuomet vėžio diagnozė skambėjo kaip mirties nuosprendis. Kito gydymo kelio nebuvo – Bronei teko šalinti inkstą.
Išgirdusi, jog inkstuose yra piktybinis darinys, patyrė šoką
Nors atrodė, kad gal bus ramu, po kelerių metų moters liga grįžo ir išplito metastazėmis – į gimdą ir kojas. „Nors ligų fronte likimas buvo negailestingas, tačiau mane gydyti apsiėmė jaunas, kompetentingas, entuziastingas ir žmogiškas šiltas gydytojas dr. Domas Vaitiekus“, – vieną esminių motyvacijos sveikti ir kovoti priežasčių įvardija moteris. Aišku, svarbiausias aspektas visada yra šeima, tačiau gydytojo vaidmuo šiuo klausimu, tikina Bronė, neįkainojamas.
Moters gydymas buvo ir šiandien yra sudėtingas. 2020 metais teko amputuoti koją, o dar po metų pasireiškė perikarditas, kol galiausiai įsimetė ir infekcija. Bet didelių gyd. Domo Vaitiekaus ir LSMU KK Kardiologijos skyriaus pastangų dėka, anot Bronės, pavyko išsikapstyti.
Išgelbėjo gyvenimą
Bronė su vėžiu toliau kovoja ir šiandien, geria vaistus kasdien, tačiau moteris tikina, kad šiandien gyvenimą mato visai kitu kampu: „Žiūrėkit, jau net 16 metų turiu.
Neslėpsiu, kaip ir sveikam žmogui būna visko – tai geresnės dienos, tai prastesnės, bet aš apie tą vėžį stengiuosi negalvoti. Dabar aš džiaugiuosi sulaukusi kiekvienos dienos. Kai tokios ligos neturi, tai galvoje ir turtai, ir pinigai, o dabar – sulaukiu dienos ir man labai gerai.“
Prie tokio požiūrio ir dėkingumo, anot moters, prisidėjo minėtas gydytojas. „Už savo gyvybės išgelbėjimą jau ne vieną kartą esu dėkojusi gyd. Domui Vaitiekui, kuris net sunkiausiomis situacijomis įkvepia stiprybės, suteikia optimizmo ir gebėjimo matyti dalykus šviesiai.
Pirmiausia gydytojas yra labai kompetentingas, pvz., būtent jis, pasireiškus perikarditui, numatė, kad tai vaistinio preparato šalutinis poveikis, o ne metastazė į širdį, ką įtarė kiti gydytojai. Antra – gydytojas yra labai žmogiškas ir žemiškas – gebantis paguosti, pajuokauti, įkvėpti. Trečia, jis yra Gydytojas iš didžiosios raidės – empatiškas ir užjaučiantis, visus pacientus gelbėjantis vienodai“, – su didžiule padėka kalbėjo Bronė.
Gydytojas išmokė, kad vėžio fronte reikia džiaugtis kiekvienu laimėtu mūšiu.
Anot jos, mediko dėka ji vis dar gyvena, gali džiaugtis vaikais ir anūkais: „Kiekvienas mėnuo man yra laimėjimas prieš ligą. Gydytojas išmokė, kad vėžio fronte reikia džiaugtis kiekvienu laimėtu mūšiu arba bent lygiosiomis (nes juk kol kas neblogėja).
Dėkoju šiam nuostabiam medikui savo ir visos savo šeimos vardu – už tai, kad esu, už tai, kad ir po didelių netekčių gyvenu, už tai, kad gydytojas man yra ramstis ir užtarėjas, už tai, kad net tokios baisios ligos akivaizdoje, apsilankiusi pas šį nuostabų gydytoją, išeinu su šypsena veide ir nusiteikimu nepasiduoti.“
Padėkos gydytojams projektą „Ačiū medikams“ globoja „Berlin Chemie“.
