„Addere Care“ slaugos ligoninės ir paliatyviosios pagalbos dienos centro vadovė Kristina Judinė tikina, kad tikslas buvo paprastas – sukurti aplinką, kuri būtų puikiai tinkama ne tik suteikti žmogui visą reikalingą medicininę priežiūrą, bet ir neprimintų ligoninės, nesukeltų neigiamų jausmų ir potyrių.
Numatyta, kad gydymo įstaigoje bus galima slaugyti iki 170 žmonių – visi jie apsistos vienviečiuose kambariuose, primenančiuose sanatoriją. Brandinti šią viziją prireikė net šešerių metų, sako K. Judinė, nes norėta perimti aukštos kokybės slaugos patirtį iš Švedijos ir iš esmės keisti požiūrį į slaugą, amžėjančio ar sergančio žmogaus orumą bei emocinę būklę.
„Mes labai daug gilinomės į tai, ko reikia tam žmogui, kokia slauga iš tiesų atliepia jo poreikius. Supratome, kad tokie minkštieji dalykai kaip terapijos, sielovada yra labai svarbūs. Net jei žmogus yra priklausomas nuo kitų žmonių, jo gyvenimas vis dar gali būti geras.
Tai yra ilgų paieškų rezultatas – kaip padaryti taip, kad žmogui susirgus jo gyvenimo kokybė nesuprastėtų. Juk visada norime važiuoti į sanatoriją, o ne į ligoninę. Aiškinomės, ką iš sanatorinio modelio galime pritaikyti ir perkelti čia, kas būtų reikalinga tokio amžiaus ir sveikatos būklės žmonėms. Pasitelkėme geriausius konsultantus, kurie įrenginėja SPA centrus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – aiškino vadovė, pridūrusi, kad įstaigoje įkurta ir koplyčia, kuri jau netrukus taip pat pradės veikti.
Paklausta apie žmones, į kuriuos ši paslauga orientuota, ir išskirtinį slaugos pobūdį, K. Judinė atkreipė dėmesį, kad iki šiol labiausiai buvo vystoma demencijos priežiūros kryptis. Ji ir toliau bus koncentruojama Trakuose, o Vilniuje daugiau dėmesio bus skiriama paliatyviajai ir įprastai medicininei slaugai.
„Šiek tiek turėsime ir globos paslaugų bei ilgalaikės priežiūros, nes tiesiog tokia yra finansavimo sistema, taigi to neišvengsime“, – sakė ji.
Taip pat duris atvėrė ir dienos stacionaras, kuriame bus suteikiamos būtinos medicininės paslaugos, trunkančios, tarkime, po kelias valandas.
„Paliatyviosios slaugos stacionaras yra labai svarbus. Mes atliekame slaugą namuose, Vilniuje tai yra viena pagrindinių mūsų paslaugų. Mūsų paliatyviosios slaugos pacientams labai reikalinga tinkama infrastruktūra, kurios jų namuose nėra, pavyzdžiui, galimybė žmogų išmaudyti. Tai yra palyginti nauja – Vilniuje to iki šiol dar nebuvo“, – aiškino vadovė.
Į klausimą, kas galės pasinaudoti naujųjų slaugos namų paslaugomis, K. Judinė atsakė – visi, kam paskirta ir VLK lėšomis apmokama slauga.
„Mes net didžiuojamės tuo, kad nuo pat „Addere Care“ atidarymo tiek Vilniuje, tiek Trakuose teikiame paslaugas be priemokų. Mes turime ir moralinį, ir formalų įsipareigojimą VLK, kad priemokų neimsime. Buvome griežtai kontroliuojami, kad to nedarytume, ir to nedarėme – mūsų paslauga tiek, kiek kompensuoja valstybė, yra nemokama.
Aišku, tai yra keturi mėnesiai, bet toks terminas juk yra visur. Po keturių mėnesių atsiranda galimybė gauti globos paslaugų finansavimą, beje, planuojame teikti ir jas. Arba kitas kelias jau tada – komercinis, bet kito kelio Lietuvoje tiesiog nėra“, – slaugos apmokėjimo tvarką šalyje komentavo K.Judinė.
Paklausta apie slaugos paslaugų trūkumą rinkoje, pašnekovė tikino, kad trūksta ne tik pačių paslaugų, bet dar labiau – kokybiškų paslaugų, todėl K. Judinė kelia sau tikslą pakeisti slaugos kultūrą.
„Labai svarbu destigmatizuoti slaugą, kad amžėjantis žmogus jos nebijotų. Nebijotų būti priklausomas nuo kitų, o kaip tik – leistųsi būti apsuptas pagalbos. Tokių paslaugų trūks visada, bet dabar trūksta apskritai visko, nes, pavyzdžiui, pas mus visada yra didžiausios ligonių eilės. Žmonės skambina, ieško, nes, kai atsiranda slaugos poreikis, negali laukti. Tos paslaugos žmonėms dažniausiai reikia čia ir dabar. O visuomenė sensta, taigi tas poreikis tik didės.“
Atidarymo proga naujuosius slaugos namus aplankė bei sveikino ir pati Jos Didenybė Švedijos karalienė Silvija.
"Tikroji slauga gimsta ne iš taisyklių ar procedūrų, o iš santykio su žmogumi. Kiekvienas žmogus, net ir būdamas pažeidžiamiausioje gyvenimo akimirkoje, turi teisę būti matomas ne per savo ligą, o per savo istoriją, orumą ir žmogiškumą.
Todėl slauga bei paliatyvioji pagalba turi būti ne tik profesionali, bet ir kupina atjautos, artumo bei pagarbos. Kai medicinos žinios susijungia su dėmesiu žmogui, gimsta aplinka, kurioje svarbiausia tampa ne tik gydyti, bet ir padėti žmogui iš tiesų gyventi“, – atidarymo metu sakė Švedijos karalienė Silvija.
Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė tikino, kad šių slaugos namų atidarymas – puikus pavyzdys, kaip miestas kartu su privačiu sektoriumi gali atliepti visuomenės poreikius.
„Projektas buvo įgyvendintas savivaldybės lygiu, mes pasirinkome būtent „Addere Care“ kaip partnerius. Slaugos poreikis iš tiesų yra susijęs su senstančia bendruomene. Vilnius yra augantis miestas ir jame gyvena nemažai žmonių, kuriems reikalingos slaugos paslaugos.
Teikdami stacionarias slaugos paslaugas matome, kad dalis pacientų, ypač sergančių nepagydomomis ligomis, norėtų būti namuose, tačiau jiems reikalinga gana intensyvi pagalba. Ši iniciatyva ir dienos stacionaro atsiradimas viename pastate – tai atsakas į realius poreikius“, – sakė vicemerė.
Anot jos, tai suteikia galimybę kokybiškai slaugyti pacientus, kuriems reikalinga labai intensyvi priežiūra, taip pat, pasitelkiant dienos stacionarą, suteikti reikalingas medicinos paslaugas tiems, kurie gali būti su namiškiais namuose.
„Kalbame apie tikrai etišką, orų gydymą. Kai reikės, bus užtikrinamas ir pavežėjimas. Aš tai matau kaip didžiulį privalumą. Manau, tokių paslaugų spektras ateityje turės plėstis, nes kalbame ne tik apie amžėjančius žmones, bet ir apie tuos, kuriuos bet kuriame amžiuje paliečia nepagydomos ligos. Jų gyvenimo kokybė, net jei ligos išgydyti neįmanoma, yra be galo svarbi“, – tikino S. Bieliūnė.
Ričardas Doveika įsitikinęs, kad tokio pobūdžio slaugos ir paliatyviosios priežiūros namų atidarymas yra atsakas į labai akivaizdų poreikį.
„Mes visi turime patirčių, kai tenka slaugyti savo artimą žmogų namuose. Dėl to kartais net sugriūna šeimų gyvenimai, šeimose įsiplieskia gilūs ginčai, tai provokuoja skyrybas.
Sergantis žmogus tampa savotiška našta, jaučiasi kaltas ir su tokiu jausmu palieka šį pasaulį. Mes matome ir bendruomenės poreikį, nes labai daug yra vienišų žmonių, kurie ieško atramos.“
Dar šiandien, anot kunigo, esame susidarę nuomonę, kad tokios erdvės tarsi kelia pasigailėjimo jausmą.
„Bet juk akivaizdu, kad visa tai gali būti oru, kad žmogų kaip lygiavertį sau galime lydėti visais gyvenimo etapais. Labai svarbu gauti ne tik medicininę pagalbą, vaistus, bet ir žmogiškumą. Šis poreikis egzistuoja kiekviename žmoguje – tikinčiame ar ne“, – tikino R. Doveika.
Kunigas prisiminė, kad ir pats gyvenime yra slaugęs močiutę, todėl labai gerai prisimena, koks svarbus paprastas žmogiškumas jautriose gyvenimo situacijose, siekis žmogų oriai išlydėti į kitą pasaulį.
