Analogiškus sprendimus dėl pastos ir kitų ne maisto gaminių žadama priimti po tolimesnių tyrimų dėl poveikio sveikatai.
Dantų pasta – lyg žalingas įprotis?
„Mokslininkai galbūt atskleidė šimtmečio apgaulę, – teigiama vaizdo įraše, kurį neseniai paskelbė viena „Facebook“ vartotoja. – Kone kiekvienoje dantų pastoje, kurią visi naudoja kelis kartus per dieną, vildamiesi apsaugoti dantis, rasta ingrediento, kuris dantis tiesiog ardo.“
Beveik pustrečios minutės klipas yra reportažas, nenurodytu metu transliuotas per Rusijos televizijos kanalo „Izvestija“ naujienų laidą (kairiajame apatiniame kampe matyti portalo interneto adresas).
„Vietoj mėtų gaivumo – pavojaus prieskonis, – įspėja žurnalistė. – Įprastą dantų valymą beveik prilygino žalingiems įpročiams“.
Anot reportažo autorės, netikėtą ir šiek tiek bauginantį atradimą padarė prancūzų mokslininkai. Jie esą įsitikinę, kad milijonai žmonių kiekvieną rytą, patys to nežinodami, pradeda nuo nedidelės dozės nuodų.
Tai žurnalistams patvirtino ir Rusijos mokslininkai. Žiurkės, gavusios gryno titano dioksido (TiO2), tariamai dažniau susirgo vėžiu.
Reportaže matyti prancūziškas tekstas, kuris tikrai buvo publikuotas tinklalapyje „Sante sur le Net“ (pranc. „Sveikata internete“) dar 2019 m. balandžio 5 d. ir atnaujintas pernai rugpjūtį.
Jo antraštė skelbia, kad „2/3 dantų pastų sudėtyje yra titano dioksido – potencialiai kancerogeninės medžiagos“ (tokius duomenis pateikė aplinkosaugos asociacija „Agir pour l'Environnement“). Rašinyje pasakojama, kad TiO2 bus uždraustas maisto produktuose dėl keliamo pavojaus sveikatai. Tačiau ši medžiaga naudojamas kituose gaminiuose, įskaitant dantų pastą ir vaistus.
„Atviri teroristiniai aktai vykdomi danguje (greičiausiai omenyje turimi „chemtreilai“ – red. past.), kiekvieną dieną, matomi, mažai ką tai baugina, jaudina… korporacijoje, tai negali būti klaida, dantų pasta, atlepausių tikrai neprivers susimąstyti... (kalba netaisyta – red. past.)“, – į vaizdo įrašą sureagavo viena komentatorė.
Pora kitų „Facebook“ vartotojų prieš kelis mėnesius dalijosi dar labiau gąsdinančia informacija: „Ar žinote, kas slypi maiste? Titano dioksidas (TiO2) – dažna nanomedžiaga, randama maisto priede E171.
Intensyvus šių nanodalelių poveikis kelia klausimų dėl sveikatos! Tyrimai rodo, kad kasdienis E171 vartojimas gali didinti žarnyno uždegimo ir vėžio riziką.
Vaikai ypač pažeidžiami dėl savo maisto pasirinkimų, o nanodalelės gali būti perduodamos iš motinos vaikui per nėštumą ar žindymą. Prancūzija jau 2020 m. sustabdė E171 naudojimą maiste kaip prevencinę priemonę“.
Dėl galimo genotoksiškumo uždraudė
Minėtas reportažas pastarosiomis dienomis ar prieš pusmetį buvo platinamas rusiškose socialinių tinklų paskyrose. Viename „YouTube“ kanale jis pasirodė lygiai prieš šešerius metus.
O viena su stomatologija susijusi rusakalbė „Facebook“ vartotoja jį paskelbė dar 2019-ųjų gegužės pabaigoje, komentare nurodydama net ankstesnę datą – tų metų balandį (kaip tik tuo metu publikuotas cituotas prancūziškas tekstas).
Šios ir kitų Prancūzijoje paskelbtų tekstų datos rodo, kad informacija apie TiO2 dantų pastoje nėra naujiena. Be to, po pirmųjų pranešimų ES būta pokyčių, taigi vėlesniems socialinių tinklų įrašams trūksta papildomo konteksto.
Titano dioksidas yra titano junginys su deguonimi – bespalviai vandenyje netirpūs kristalai. Neorganinis pigmentas – miltelių pavidalo drumstiklis suteikia baltumo tokiems produktams, kaip dažai, dangos, plastikas, popierius, vaistų ir maisto papildų tabletės, dantų pastos.
Nuo seno ši medžiaga naudojama kaip maisto dažiklis (žymima kodu E171). Valtybinės maisto ir veterinarijos teigimu, kaip ir kitų maisto dažiklių, titano dioksino technologinė funkcija yra suteikti spalvą maistui, kuris kitaip būtų bespalvis, padaryti jį patrauklesnį.
Pigmento dedama į ledus, šokoladą, zefyrus, kepinius ir kitus skanėstus, kramtomąją gumą, užtepėles, padažus, net kai kuriuos sūrius.
Tiesa, nebe Bendrijoje. Įvertinusi turimus mokslinius įrodymus, Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) dar 2021 m. paskelbė išvadą, kad negalima atmesti galimo TiO2 dalelių genotoksiškumo. Dėl to EFSA ekspertai nebelaiko titano dioksido saugiu, kai jis naudojamas kaip maisto priedas.
EFSA darbo grupės dėl E171 vertinimo vadovas, ekspertų grupės „Maisto priedai ir kvapiosios medžiagos“ narys prof. Matthew Wright pažymėjo: „Nors bendro toksinio poveikio įrodymai nebuvo galutiniai, remdamiesi naujais duomenimis ir sustiprintais tyrimų metodais negalėjome atmesti genotoksiškumo pavojaus, todėl negalėjome nustatyti saugaus maisto priedo paros suvartojimo lygio “.
Genotoksiškumas reiškia cheminės medžiagos gebėjimą pažeisti DNR – genetinę ląstelių medžiagą, o tai gali tapti vėžio priežastimi.
Neranda, kuo pakeisti vaistuose
Tuomet buvo vertinta tik TiO2, kaip maisto priedo, bet ne kitų jo naudojimo būdų keliama rizika.
Mokslininkų duomenys rodo, kad jos esama. Pavyzdžiui, burnos gleivinės ląstelės yra linkusios pasisavinti nanodaleles (įskaitant titano dioksido). Dėl to ES Vartotojų saugumo mokslinis komitetas pernai paragino tęsti tyrimus dėl tokių burnos higienos produktų, galinčių turėti TiO2, kaip dantų pasta.
Pramonei pateikus daugiau informacijos apie naudojamo titano dioksido specifikaciją ir toksikologinį poveikį, ES žadama apsispręsti dėl jo naudojimo įvairiuose gaminiuose. Tačiau bent dėl vaistų nuostatos nesikeičia.
„Titano dioksidas ir toliau bus leidžiamas naudoti vaistuose, kol nebus rastos kitos saugios alternatyvos, – pažymėta 2022 m. pradžioje išplatintame Europos Komisijos pranešime. – Taip siekiama išvengti vaistinių preparatų trūkumo, kuris galėtų neigiamai paveikti visuomenės ar gyvūnų sveikatą ir gerovę.
Šį požiūrį patvirtina Europos vaistų agentūros (EMA) 2021 m. rugsėjo 8 d. paskelbta titano dioksido naudojimo vaistuose analizė. Komisija kartu su EMA ateityje iš naujo įvertins situaciją.
Farmacijos pramonė raginama paspartinti alternatyvų tyrimus ir kūrimą tiek naujuose, tiek jau patvirtintuose produktuose ir pateikti būtinus atitinkamų rinkodaros leidimų sąlygų pakeitimus“.
TiO2 gamintojai tvirtina, kad ši medžiaga farmacijoje yra esminė. Su tuo iš dalies sutinka ir reguliavimo institucijos, pavyzdžiui, JAV Nacionalinis sveikatos institutas.
Dėl daugiafunkciškumo pigmentas dažnai naudojamas kietoms ir pusiau kietoms vaistų formoms (tabletėms, kapsulėms, granulėms, geriamiesiems geliams ir pastoms) gaminti.
Nenustatyta jokia kita medžiaga, kuri pasižymėtų tokiu pačiu reikalingų savybių deriniu (neskaidrumu, kontrasto didinimu, inertiškumu, apsauga nuo UV spindulių, produkto glotnumu), pabrėžė EMA.
Galimos alternatyvos (kalcio karbonatas, talkas, krakmolas) turi įvairių trūkumų (nesugebėjimo sukurti itin plonų plėvelių, tiekimo grandinės problemų, priemaišų). Todėl nesiryžta TiO2 keisti kitomis medžiagomis.
Beje, patikrinę kelias atsitiktinai parinktas Lietuvoje parduodamas dantų pastas (pagamintas ir mūsų, ir kitose šalyse), titano dioksido radome tik vienos sudėtyje.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Kai kurios dantų pastos išties gaminamos su titano dioksidu – priedu, pasižyminčiu tam tikrų savybių rinkiniu, kurio kitos medžiagos stokoja. Dėl galimo pavojaus sveikatai šis neorganinis pigmentas ES uždraustas maisto produktuose. Ar titano dioksidas kenksmingas ir kituose gaminiuose, toliau aiškinamasi.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
