Sekite 15min Google
Blyški oda, energijos stoka, lūžinėjantys nagai, plaukų slinkimas, galvos svaigimas – tai dalis požymių, kurie gali būti siejami su geležies stoka. Vis dėlto net ir žinodami apie trūkumą žmonės neretai daro klaidų, galinčių sumažinti geležies įsisavinimą ir apsunkinti jos atsargų atkūrimą, rašo tvnet.lv.
Svarbi ne vien preparato dozė. Geležies pasisavinimui įtakos gali turėti jos forma, maistas ir gėrimai, kiti vartojami papildai ar vaistai bei individualios žmogaus organizmo savybės. Neatsižvelgus į šias aplinkybes, laukiamų rezultatų gali tekti laukti gerokai ilgiau, rašo tvnet.lv.
Taigi geležies papildų vartojimas nėra vien tabletės išgėrimas tinkamu paros metu. Net iš pažiūros nereikšmingos detalės gali turėti įtakos tam, kiek geležies organizmas iš tiesų pasisavins.
Štai dažniausios klaidos, kurias vartojant geležies preparatus išskyrė vaistininkė.
Kodėl organizmui gali pradėti trūkti geležies?
Geležies trūkumas yra itin paplitusi problema. Maždaug trečdalis pasaulio gyventojų kenčia nuo anemijos, o beveik pusė jų – apie 1,6 mlrd. žmonių – patiria su geležies trūkumu siejamus simptomus.
Priežasčių gali būti įvairių. Geležies atsargos gali mažėti dėl ilgalaikio kraujavimo, kuris ne visada iš karto pastebimas, padidėjusio organizmo geležies poreikio, sutrikusio jos pasisavinimo virškinamajame trakte arba nepakankamo geležies kiekio maiste.
Suaugusio žmogaus organizme iš viso yra maždaug 4 gramai geležies. Nedidelė jos dalis nuolat prarandama – per parą maždaug 1–2 miligramai. Geležies netenkama vykstant natūraliam odos ląstelių atsinaujinimui, prakaituojant ir vykstant kitiems fiziologiniams procesams.
Organizmas šiuos nuostolius paprastai kompensuoja iš maisto gaunama geležimi. Tačiau svarbu suprasti, kad pasisavinama tik dalis su maistu gaunamos geležies, todėl jos kiekis maiste ir realiai organizmo absorbuojamas kiekis nėra tas pats.
1 klaida: geležis vartojama kartu su jos pasisavinimą mažinančiu maistu ar gėrimais
Išgerti geležies papildą kartu su pusryčiais ar rytine kava gali atrodyti patogu, tačiau būtent čia galima padaryti vieną dažniausių klaidų.
Kai kurie įprasti maisto produktai ir gėrimai gali trukdyti geležies įsisavinimui. Tarp jų – arbata, kava, pienas, jogurtas, varškė, kiaušiniai bei daug kalcio turintys produktai.
Kavoje ir arbatoje esančios medžiagos, įskaitant polifenolius, gali sąveikauti su geležimi ir apsunkinti jos pasisavinimą. Panaši problema gali kilti ir tada, kai geležies preparatas vartojamas kartu su didesniu kalcio kiekiu.
Todėl rekomenduojama tarp geležies preparato ir tokių maisto produktų ar gėrimų vartojimo palikti maždaug 1–2 valandų tarpą. Priešingu atveju papildas gali būti vartojamas reguliariai, tačiau organizmo gaunama nauda gali būti mažesnė, nei tikimasi.
2 klaida: geležis geriama tuščiu skrandžiu, nors organizmas jos netoleruoja
Dažnai galima išgirsti patarimą geležį vartoti nevalgius, nes tokiomis sąlygomis ji gali būti geriau pasisavinama. Tačiau tai nereiškia, kad toks būdas tinka kiekvienam žmogui.
Geležies preparatai, išgerti tuščiu skrandžiu, kai kuriems žmonėms gali sukelti nemalonių virškinimo sistemos reakcijų. Gali atsirasti pykinimas, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, o kai kuriais atvejais – viduriavimas.
Jeigu dėl šių pojūčių tampa sunku reguliariai vartoti preparatą, gali būti ieškoma kompromiso. Pavyzdžiui, geležis gali būti vartojama likus maždaug 30–60 minučių iki valgio arba po lengvo užkandžio, pavyzdžiui, banano ar košės.
Svarbiausia atsižvelgti ne tik į teoriškai geriausias absorbcijos sąlygas, bet ir į tai, kaip konkretų preparatą toleruoja žmogaus organizmas.
3 klaida: netinkamai pasirinkta geležies forma arba dozė
Visi geležies preparatai nėra vienodi. Vaistinėse galima rasti tablečių, kapsulių, skystų preparatų, kramtomųjų tablečių ir kitokių geležies formų.
Renkantis preparatą svarbu žiūrėti ne vien į užrašą „geležis“ ant pakuotės. Reikėtų atkreipti dėmesį, kiek geležies yra konkrečioje dozėje, kokia jos cheminė forma ir kokių papildomų medžiagų yra preparate. Ši informacija paprastai nurodoma ant pakuotės arba informaciniame lapelyje.
Vienos visiems tinkamos formulės nėra. Vienas žmogus konkretų preparatą gali toleruoti puikiai, o kitam jis gali sukelti nemalonių virškinimo sistemos simptomų.
Reikšmės gali turėti ir kitos preparate esančios medžiagos. Pavyzdžiui, vitaminas C siejamas su geresniu geležies pasisavinimu, o sorbitolis gali turėti vidurius laisvinantį poveikį.
Jeigu pasirinktas preparatas netinka, sukelia šalutinį poveikį arba nepavyksta pasiekti laukiamų rezultatų, nereikėtų savarankiškai nuolat didinti dozės. Pasitarus su gydytoju ar vaistininku galima apsvarstyti kitą geležies formą ar vartojimo būdą.
4 klaida: geležis vartojama tuo pačiu metu kaip kiti vaistai ar papildai
Dar viena dažna problema – noras visus kasdien vartojamus papildus ir vaistus išgerti vienu metu. Taip paprasčiau, tačiau geležies atveju toks įprotis ne visada tinkamas.
Jos pasisavinimui gali trukdyti kai kurie mineraliniai papildai ir vaistai. Tarp dažniausiai minimų yra kalcio bei magnio preparatai, skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai, pavyzdžiui, omeprazolas, ir kai kurie antibiotikai, tarp jų tetraciklinų grupės preparatai.
Skirtingiems vaistams ir papildams gali būti reikalingos skirtingos vartojimo bei absorbcijos sąlygos. Be to, geležis gali turėti įtakos ir kai kurių kitų vaistų pasisavinimui.
Dėl šios priežasties geležies preparatus dažnai patogu vartoti tuo paros metu, kai nevartojama kitų su jais sąveikauti galinčių vaistų ar papildų, ir tarp jų palikti pakankamą laiko tarpą.
Tačiau vienodos dviejų valandų taisyklės visiems vaistams taikyti nereikėtų – konkretus rekomenduojamas intervalas priklauso nuo vartojamo preparato. Todėl vartojant receptinius vaistus saugiausia vadovautis jų instrukcija bei gydytojo arba vaistininko rekomendacijomis.
5 klaida: manoma, kad kuo daugiau geležies, tuo geriau
Jeigu geležies trūksta, gali atrodyti logiška, kad didesnė dozė leis atsargas papildyti greičiau. Tačiau geležies preparatams principas „daugiau yra geriau“ netinka.
Nors dažniausiai kalbama apie geležies trūkumą, per didelis jos kiekis organizmui taip pat nėra pageidautinas. Geležies perteklius gali kauptis organizme, o ilgainiui pažeisti organus, įskaitant kepenis ir širdį.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, turintys tam tikrų lėtinių ligų ar genetinių geležies apykaitos sutrikimų.
Per didelės geležies dozės taip pat gali sukelti nemalonių simptomų, pavyzdžiui, pykinimą, vidurių užkietėjimą ar kitus virškinimo sutrikimus. Kai kuriais atvejais gali pakisti ir kepenų funkcijos tyrimų rodikliai.
Todėl geležies preparatų nereikėtų vartoti neribotą laiką vien todėl, kad kažkada buvo nustatytas jų trūkumas. Gydymo trukmę ir dozę tikslinga derinti su sveikatos priežiūros specialistu, o prireikus atlikti pakartotinius kraujo tyrimus.
6 klaida: neatsižvelgiama į vitamino C reikšmę
Kalbant apie geležies pasisavinimą dažnai minimas vitaminas C – ir ne be priežasties. Jis gali padėti organizmui efektyviau įsisavinti geležį, ypač ne hemo geležį.
Vitaminas C padeda geležį iš trivalentės formos paversti dvivalente, kuri žarnyne gali būti absorbuojama lengviau. Be to, jis gali sumažinti kai kurių medžiagų, trukdančių geležies pasisavinimui, poveikį.
Tokių medžiagų yra, pavyzdžiui, arbatoje bei kai kuriuose augaliniuose produktuose esančiuose polifenoliuose.
Tai nereiškia, kad kiekvienam geležies preparatą vartojančiam žmogui būtinai reikia atskiro didelės dozės vitamino C papildo. Vitamino C galima gauti ir su maistu, o konkretaus preparato sudėtyje jo jau gali būti.
7 klaida: organizmo siunčiami signalai nurašomi stresui ir nuovargiui
Viena iš geležies trūkumo problemų yra ta, kad jo požymiai nebūtinai atsiranda staiga. Geležies atsargoms mažėjant palaipsniui, žmogus gali priprasti prie prastesnės savijautos ir ilgą laiką jos nesieti su galimu trūkumu.
Pirmieji požymiai gali būti gana nespecifiniai: nuolatinis nuovargis, silpnumas, blyškumas, apatija ar dažnesni galvos skausmai. Kadangi panašiai galima jaustis dėl streso, intensyvaus darbo ar miego stokos, šie simptomai neretai ignoruojami.
Trūkumui didėjant gali atsirasti ir daugiau nusiskundimų – dusulys, galvos svaigimas, plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas, sunkumai susikaupti ar vadinamasis „smegenų rūkas“.
Vis dėlto vien pagal simptomus nustatyti geležies trūkumo negalima, nes panašūs požymiai gali būti susiję ir su kitomis sveikatos būklėmis. Todėl užsitęsus savijautos pokyčiams svarbu ne vien pradėti savarankiškai vartoti geležį, bet ir išsiaiškinti jų priežastį.
Negydomas reikšmingas geležies trūkumas gali progresuoti iki geležies stokos anemijos. Kita vertus, geležies preparatų vartojimas be aiškaus poreikio taip pat nėra nekaltas. Todėl įtariant trūkumą verta kreiptis į gydytoją, atlikti rekomenduojamus tyrimus ir geležies papildus vartoti pagal individualiai parinktas rekomendacijas.
