„Šie nuosekliai augantys skaičiai rodo padidėjusį psichoaktyvių medžiagų vartojimą visuomenėje, vasaros metu padažnėjančius agresijos atvejus ir krizių intervencijos bendruomenėje bei kitų psichikos sveikatos ir socialinių paslaugų trūkumą“, – ligoninės pranešime žiniasklaidai pastebi jos vadovas, prof. dr. Arūnas Germanavičius.
Didelė dalis pacientų šioje statistikoje – pirminiai (tai yra, su gydymo psichiatrijos ligoninėje poreikiu oficialiai susiduriantys pirmą kartą), į įstaigą atvežami greitosios medicinos pagalbos tarnybos kartu su policija, kuriai neretai tenka taikyti ir specialiąsias priemones: antrankius, sulaikymą, fizinę kontrolę. (Pagal LR įstatymus, priverstinis gydymas taikomas tik tuo atveju, jeigu paciento psichikos sveikatos būklė kelia pavojų jo arba aplinkinių sveikatai ar turtui, be sutikimo ir esant veiksniam – ne ilgiau nei 3 dienas).
„Tokius agresijos atvejus išprovokuoja alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas, taip pat priklausomybės, dėl kurių pacientai atidėlioja kreipimąsi pagalbai, o artimieji toleruoja tokį jų elgesį ir neparagina kreiptis į specialistus. Be abejo – ir žinių trūkumas, kaip ir kokiais atvejais kreiptis pagalbos ar stigma, kad kreiptis yra gėda“, – pastebi A. Germanavičius, bet akcentuoja ir institucines problemas.
„Vasaros atostogų metu ambulatorinių psichikos sveikatos centrų galimybės diferencijuoti skubios pagalbos reikalaujančius asmenis ribotos, todėl vis dažniau pacientai atvyksta būklei jau išprogresavus: su greitosios medicinos pagalba, kurią neretai išsikviečia patys. Keista ir praktika – tendencija, kai, šeimos gydytojui nežinant, pacientas girtumo (intoksikacijos) būklėje reikalauja pagalbos (pavyzdžiui, detoksikacijos) ir vežamas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę gauna tik trumpą konsultaciją Apsinuodijimų skyriuje ir jeigu pamini, kad yra minčių apie gyvenimo prasmę ar savižudybę – nedelsiant tokios būklės siunčiamas vėlgi į psichiatrijos ligoninę“.
Ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus vadovė Gražina Kavalnienė taip pat pastebi, kad psichiatrijos ligoninėms vis dažniau tenka teikti ir išblaivinimo paslaugas.
„Pastaruoju metu daugėja girtų piliečių, kurie namie elgiasi agresyviai, tačiau policija „neturi, kur jų dėti“, o GMP „palikti namie negali“, taigi, galų gale, jie atvežami į psichiatrijos ligoninę. Nesant indikacijų juos hospitalizuoti prievarta ir išleidus į namus prasiblaivyti, tokie piliečiai neretai vėl išsikviečia GMP netoli nenuėję nuo ligoninės vartų, taigi GMP vėl veža juos į psichiatrijos ligoninės priėmimą. Taip neturėtų taip būti“, – pastebi gydytoja – psichiatrė. Jos teigimu, gydytojų darbą palengvintų, jeigu areštinėse būtų saugios sąlygos išsiblaivyti, pavyzdžiui, policijos budėtojai būtų baigę pirmosios pagalbos kursus, mokėtų bent minimaliai stebėti asmenų būklę, laiku identifikuoti manipuliacijas ir nesudaryti sąlygų jų įgyvendinti.
Pasak specialistų, įvardinti atvejai yra raudonas indikatorius sufleruojantis, kad visuomenėje ir psichikos sveikatos sektoriuje bręsta nauja problema, kuri skubiai reikalauja atskiros diskusijos – priverstinės hospitalizacijos atvejai auga ir kitose įstaigose, dėl uždelstos pagalbos daugėja ir nebeveiksnių pacientų.
