Viktorija prašo pagalbos: 5 tūkst. per mėnesį kainuojantys vaistai – vienintelė viltis įveikti vėžį

Sunku ką nors atsakyti devynmečiui sūnui, klausiančiam – mama, kas tau yra, kai ką tik esi išgirdusi ketvirtos stadijos vėžio diagnozę, atvirauja Viktorija Trakė. Ir žemė slysta iš po kojų, ir turi susikaupti, susiimti kovai, pirmiausia, dėl vaikų. Viktorijos navikas buvo klastingas – nerodė jokių signalų, o diagnozuotas – jau ketvirtoje stadijoje. Kartą buvo pasiekta remisija, tačiau liga sugrįžo. Šiandien Viktorijai rasti vaistai, teikiantys viltį gyventi ir džiaugtis vaikais, tačiau jų valstybė jai nekompensuoja.
Viktorija Trakė
Viktorija Trakė / Asmeninio archyvo nuotr.

Viktorijos ir jos šeimos gyvenimas kardinaliai pasikeitė 2024 m. gruodžio 5 d. Nuo tada iki dabar tęsiasi moters kova su klastinga liga, bet Viktorija tikina, kad gyvenimas jau nebebus toks pat. Liga pakeitė požiūrį į tai, kas svarbiausia, daugybė dalykų nublanko, o suvokimas, kad laikas kartu su artimaisiais yra dovana, tapo aiškus kaip niekada.

Paklausta, kaip vėžys „pranešė“ apie save, Viktorija tikina, jog išskirtinių simptomų net nejautė. Tuo metu šeimai buvo nelengvas metas – namą užliejo, buvo buitinių rūpesčių, Viktorijai dingo apetitas, kiek nukrito svoris, tačiau moteris šiuos požymius siejo su stresu. Vis dėlto po kurio laiko nusprendė pasitikrinti, ar išties su sveikata viskas gerai, nes kiek keisčiau ėmė raižyti pilvą. Skrandžio tyrimas buvo puikus, bet echoskopija parodė, kad kasoje yra auglys.

Diagnozė Viktoriją šokiravo, tokios tikrai nesitikėjo. O tada jau, kaip sako pati – žalias koridorius, tyrimai, medikai ir greitai pradėta taikyti chemoterapija. Iki rugsėjo jų moteris ištvėrė 11.

Asmeninio archyvo nuotr./Viktorija Trakė
Asmeninio archyvo nuotr./Viktorija Trakė

Viktorija neslepia, kad tyrimai, atlikti po chemoterapijų, nustebino ir ją pačią, ir aplinkinius – tiek navikas, tiek 16-a kepenyse aptiktų metastazių išnyko. Vis dėlto pasidžiaugti dėl remisijos moteris galėjo neilgai. Vėžio diagnozę išgirdo ir mama, Viktorijai teko ją slaugyti ir, deja, atsisveikinti.

Išgyvenimai tuo nesibaigė, 2025 m. kovą moteris pradėjo jaustis prasčiau, bet šįkart reagavo iškart. „Kai esi turėjęs vėžio diagnozę, savo kūną stebi kitaip. Turi patirtį jau. Nuėjau pas gydytoją, tyrimai jau rodė pokyčius, o padarius MRT paaiškėjo, kad kasoje nieko nėra, tačiau kepenyse vėl aptikta metastazių – šįkart 5-ios. Taigi, gydymo planas prasidėjo iš naujo“, – kaip antrą kartą teko kilti į kovą su onkologine liga, pasakojo moteris.

Tą laikotarpį, kol leido chemoterapiją, Viktorija pasakoja, kad jautėsi labai silpnai: „Kartais išeidavo pasidaryti kartą per mėnesį, kartais du. Pagal savijautą ir tyrimų rodmenis. Būdavo ir taip, kad negali į ją nueiti, tave tiesiog atveža“, – atviravo moteris.

Tuomet, anot Viktorijos, įvyko labai svarbus dalykas. Daktaras Česas, kuriam moteris yra be galo dėkinga, pasakė, kad yra toks „Exacta“ tyrimas, padedantis geriau identifikuoti vėžio savybes, mutacija, eigą ir paskirti efektyvesnį gydymą. Viktorija prisimena, kad apie 5000 Eur kainuojantis tyrimas šeimai buvo neįperkamas, tačiau labai svarbiu momentu moteriai padėjo Vėžio paramos fondas, finansavęs tyrimą.

„Ir anksčiau žinojome, kokią liga turi mutaciją, tačiau tyrimas leido išsiaiškinti, kad mano vėžys per kraują „nevaikšto“, jis yra kasoje ir kabina kepenis. Bet labai svarbu, kad tyrimas nustatė, kurie vaistai tinkamiausi. Tik nė vienų valstybė nekompensuoja“, – aiškino moteris.

Tiksliau, moteriai reikalingas vaistas Lietuvoje yra kompensuojamas, tačiau kitiems pacientams – kurių ligos kodas kitas. Sužinojusi tyrimo rezultatus, moteris dar mėgino chemoterapiją, tačiau medikai nusprendė, kad geriausiai padėti gali būtent vaistai.

Moteris suprato, kad reikia ieškoti galimybių gauti medikamentus, nes šeimai iš savų finansinių resursų tai buvo neįmanoma, mat vieno mėnesio Viktorijos vaistų kaina svyruoja apie 5 tūkstančius. „Tuomet ieškojau informacijos, per feisbuką, radau tokią Svetlaną, kuri taip turi paramos fondą. Ji išplatino mano prašymą per Rimanto Kaukėno fondą, taigi taip ir gavau tą pirmąją dozę“, – pasakoja moteris.

Šiandien moteris vaistus vartoja jau daugiau nei du mėnesius – prie to, kad Viktorijai pavyktų įpirkti viltį teikiančius medikamentus, prisidėjo ir darbovietė, ir šeima. Galiausiai moteris kiek tik gali, stengiasi dirbti – taupyti. Nors tai ir nedidelės sumos, vis tiek svarbu. „Neseniai buvau pas gydytoją, man padarė tyrimus ir išgirdau, kad vėl mano žymenys normos ribose. Taigi – vaistai veikia, bet juos man reikia gerti metus“, – pasakojo moteris.

Turėdama įrodymų, kad vaistai veikia, moteris kreipėsi į Retų ligų komisiją, kuri anksčiau jau buvo atsiuntusi atsisakymą kompensuoti Viktorijos vaistus. Šįkart moteris sako, jog atsakymas buvo kiek kitoks: „Jie mums atsiuntė tokį laišką, kad jei po 3 mėnesių vartojimo bus stabili ligos eiga ar pagerėjimas, tada jie pažada, tiksliai net nepamenu to žodžio, bet kompensuoti. Tik nežinau, ar iš dalies, ar viską. Man sakė aplinka, kad daug nereikia iš to tikėtis, bet vis tiek viltis. O dabar turime galvoti, kaip gauti kito mėnesio vaistus.“

Prisidėti prie Viktorijos sveikimo kiekvienas gali žemiau pateikiamais rekvizitais:

Vėžio gydymo paramos fondas

LT722140030004033163

Paskirtis: Viktorijos Trakės sveikimui

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą