Žaibiška infekcija jau sėja baimę: apsaugoti gali tik vienas dalykas

Besitęsiant šaltajam sezonui, specialistai primena apie meningokokinę infekciją – ūminę, žaibiškai progresuojančią bakterinę ligą, galinčią sukelti sepsį (kraujo užkrėtimą) ar pūlingą meningitą (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimą).
Meningitas
Meningitas / Shutterstock nuotr.

Pabrėžiama, kad efektyviausia apsauga nuo šios ligos yra skiepai, kurie reikšmingai sumažina tiek susirgimo, tiek sunkių komplikacijų ir mirties riziką.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos“ (NVSC) pranešime žiniasklaidai pažymi, kad meningokokinė infekcija gali prasidėti kaip įprasta peršalimo liga, tačiau progresuoja labai greitai, todėl svarbu neignoruoti simptomų ir laiku kreiptis į gydymo įstaigą.

Shutterstock nuotr./Skiepas
Shutterstock nuotr./Skiepas

„Skiepai yra efektyviausia apsauga, o sergamumo rodikliai aiškiai rodo, kad skiepijimas sumažina ligos atvejų skaičių ir sunkių komplikacijų riziką“, – Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 2018 m. liepos 1 d. kūdikiai valstybės lėšomis skiepijami nuo B tipo meningokokinės infekcijos – trimis vakcinos dozėmis (3, 5 ir 12–15 mėn.).

Lietuvoje taip pat galima pasiskiepyti vakcinomis, apsaugančiomis nuo A, B, C, Y ir W-135 meningokokinės infekcijos tipų. Skiepytis rekomenduojama ir asmenims, planuojantiems keliones į didesnės rizikos šalis.

Simptomai panašūs į gripo

Meningokokinę infekciją sukelia bakterija Neisseria meningitidis, plintanti oro lašeliniu būdu artimo kontakto metu – kosint, čiaudint, kalbant, bučiuojantis, naudojantis tais pačiais indais ar kartu miegant.

Infekcijos šaltinis gali būti tik žmogus – tiek sergantis, tiek besimptomis bakterijų nešiotojas. Manoma, kad apie 10–15 proc. asmenų gali būti šių bakterijų nešiotojai ir nejausti jokių simptomų. Inkubacinis laikotarpis trunka nuo 2 iki 10 dienų.

Shutterstock nuotr./Liga
Shutterstock nuotr./Liga

Ligos pradžia dažnai būna panaši į peršalimą – pasireiškia sloga, gerklės skausmas, karščiavimas. Ligai progresuojant gali atsirasti stiprus galvos skausmas, šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų sustingimas, jautrumas šviesai, vėliau – odos bėrimas. Bet koks staigus būklės blogėjimas reikalauja skubios medicinos pagalbos.

Skiepijimo apimtys – nepakankamos

Ilgalaikė sergamumo meningokokine infekcija stebėsena Lietuvoje rodo, kad sergamumo rodikliai pradėjo mažėti nuo 2018 m., kai tėvai ir globėjai pradėjo aktyviau skiepyti vaikus nuo B tipo meningokokinės infekcijos. Iki tol Lietuva išsiskyrė vienais didžiausių sergamumo ir mirtingumo rodiklių tarp Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalių.

2025 m. Lietuvoje registruoti 25 meningokokinės infekcijos atvejai, iš jų – 3 mirties atvejai. Susirgusieji priklausė 3 mėn.–13 metų (10 atvejų), 20–40 metų (5 atvejai) ir 43–88 metų (10 atvejų) amžiaus grupėms.

Shutterstock nuotr./Skiepai
Shutterstock nuotr./Skiepai

2024 m. šalyje užregistruota 15 meningokokinės infekcijos atvejų. Mirties atvejų neregistruota, tačiau net 87 proc. susirgusiųjų buvo paguldyti į ligoninę.

„Nepaisant gerėjančių sergamumo rodiklių, skiepijimo apimtys Lietuvoje išlieka per mažos. 2022 m. vaikų iki 1 metų skiepijimo apimtys siekė 74,19 proc., 2023 m. – 76,20 proc., 2024 m.– 76,74 proc., Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad būtų pasiskiepiję ne mažiau kaip 90 proc. vaikų. Todėl kviečiame tėvus ir globėjus pasinaudoti galimybe apsaugoti vaikus nuo sunkios ir gyvybei pavojingos ligos“, – Daiva Razmuvienė.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą