Grąžinti dirvožemiui gyvybingumą galima įvairiais būdais. Vienas iš būdų – sumažintas žemės dirbimas, kuris teigiamai veikia derlingumą, o taip pat padidina ir ūkio pelningumą.
„Augalai naudodamiesi saulės energija bei paimdami iš oro anglies dvideginį vykdo fotosintezę ir sintetindami įvairias organines medžiagas kaupia anglį augalinėje biomasėje. Kuo daugiau ir ilgiau šios biomasės dirvožemyje išlieka pasibaigus augalų vegetacijai, tuo daugiau anglies „užrakinama“ dirvožemyje. Taip organikos kiekis jame natūraliai didėja, ja maitinasi dirvožemio mikrobiota – mikroskopiniai grybai, bakterijos. Augalai dalį sukurtos organinės medžiagos, daugiausiai angliavandenių pavidalu, išskiria per šaknis ir pamaitina naudingą mikrobiotą, kuri savo ruožtu išstumia patogenus – taip jų dirvožemyje lieka vos vienas kitas procentas. Tuo pačiu dirvožemis sveikatinamas ir jo gyvybingumas didėja“, – anglies kreditų įsisavinimo naudą žemei komentuoja Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas Vaclovas Bogužas.
„Anglies kreditai sudaro galimybę net ir mažiau produktyvius dirvožemius turintiems ūkininkams tapti konkurencingesniais. Anglies kreditų sistema pratina ir prie tvaraus ūkininkavimo, didina dirvožemio sveikatingumą ir gyvybingumą, nes taikant šią sistemą natūraliai reikia mažiau trąšų, mažiau pesticidų. Tad tie ūkininkai visapusiškai bus pranašesni“, – pažymi V.Bogužas.
Pasak jo, anglies „įdėjimo“ į dirvožemį procesas nėra nei sudėtingas, nei brangus – tai daugumai ūkininkų prieinama technologija.
„Anglies ūkininkavimo principas paprastas – teršėjai, kurie išskiria anglies dvideginį, gali kompensuoti jo „įdėjimą“ į dirvožemį. Tą pigiausiai ir su didžiausia nauda tiek sau, tiek aplinkai ir visuomenei, gali padaryti žemdirbiai“, – pažymi V.Bogužas.
Kaip tai veikia?
Vadinamasis anglies ūkininkavimas yra paprastas ekonominis sprendimas, kuris naudingas visiems – ūkininkas gali gauti papildomų pajamų, jo turima žemė tampa produktyvesnė, o aplinka – švaresnė ir sveikesnė, sako „Linas Agro“ generalinis direktorius Jonas Bakšys.
„Žemdirbiai, taikydami tausojančius žemės dirbimo metodus, iš atmosferos šalina anglies dioksidą – paprastai tariant, „užrakina“ anglį žemėje, ir taip gali gauti papildomų pajamų, parduodami anglies taršos sertifikatus savanoriškoje tarptautinėje rinkoje“, – sako J.Bakšys.
Jis atkreipia dėmesį, jog anglies taršos sertifikatus perka verslo įmonės, siekdamos kompensuoti neišvengiamas anglies dvideginio emisijas – tarp didžiausių pirkėjų šioje rinkoje yra technologijų milžinės „Microsoft“, „Google“, „Salesforce“, oro linijos „Delta“, pramogų ir žiniasklaidos kompanija „Disney“.
Pasak J.Bakšio, gaunamų anglies kreditų skaičius yra tiesiogiai proporcingas žemės dirbimo tipui – kuo mažiau trikdomas dirvožemis, tuo daugiau kreditų galima gauti. Be to, pažymi įmonės vadovas, prisijungti prie anglies dioksido programos ūkininkui nieko nekainuoja.
Kokius reikalavimus svarbu atitikti?
Norėdamas dalyvauti anglies kreditų rinkoje, ūkis turi atitikti 3 iš 5 tvarių praktikų. Jos yra: žemės dirbimo intensyvumo mažinimas, trąšų kiekio optimizavimas, sėjomainos laikymasis, augalinių liekanų palikimas lauke ir tarpinių pasėlių auginimas. Svarbiausia iš jų – mažinti žemės dirbimo intensyvumą – t. y., pereiti nuo arimo prie minimalaus žemės dirbimo arba tiesioginės sėjos.
Visgi, jei ūkis neatitinka bent trijų praktikų, jis negalės dalyvauti anglies ūkininkavimo programoje, atkreipia dėmesį J.Bakšys.
„Svarbu paminėti, kad galimybę dalyvauti anglies dioksido kreditų programoje turi ir maži, ir dideli ūkiai, taip pat prie jos galima jungtis su dalimi valdomos žemės. Mažiausias prie tvaresnės žemdirbystės perėjęs ūkis į programą įtraukė 13 hektarų plotą, didžiausias – 4 000 hektarų“, – pažymi J.Bakšys, pridurdamas, jog prie anglies dioksido programos prisijungę ūkininkai savo ūkių pelningumą gali išauginti iki 15 procentų.
„Skaičiuojant papildomą pelningumą yra įvertinama, kiek vidutiniškai grynojo pelno iš vieno hektaro gauna ūkininkas ir kiek vidutiniškai anglies kreditų gaunama iš vieno hektaro. Tada įvertinamos tikėtinos pajamos, kurias ūkininkas gaus pardavęs anglies taršos sertifikatus“, – sako J.Bakšys.
Iš viso „Linas Agro“, būdami „HeavyFinance“ anglies dioksido kreditų programos atstovai, į anglies ūkininkavimo programą Lietuvoje jau yra įtraukę beveik 40 000 hektarų laukų. O iki šių metų liepos šį skaičių tikimasi išplėsti beveik dukart – iki 70 000 hektarų, pažymi įmonės vadovas.
„Programoje dalyvaujantys ūkiai vidutiniškai iš atmosferos pašalina 2 tonas anglies dioksido vienam hektarui per metus, taip gaudami papildomų pajamų iš anglies taršos sertifikatų pardavimo. Vienas anglies taršos sertifikatas prilygsta vienai tonai anglies dvideginio, kuris šiuo metu rinkoje kainuoja apie 35 eurus. Tikėtina, kad jų kaina ateityje kils“, – sako J.Bakšys.
Be to, prie „HeavyFinance“ siūlomos programos prisijungę ūkininkai gali naudotis agronomų konsultacijomis dėl sėjomainos, tarpinių pasėlių sėjimo ir kitų tvariųjų praktikų taikymo.
Kur gauti žinių?
VDU ŽŪA profesoriaus V. Bogužo teigimu, anglies ūkininkavimo principų žemdirbiai gali įgyti ir savarankiškai, skaitydami ir taikydami daugiausiai internete randamą literatūrą. Vis dėlto, pripažįsta V.Bogužas, didesnei daliai ūkininkų praverstų sisteminės tvaresnio ūkininkavimo žinios.
„Tuo susidomėjusiems tiesiog reikia kreiptis į akademiją ir pasakyti, kokius dalykus norima išklausyti. Vėliau, jei žmogus išklauso pakankamai dalykų, jam gali būti suteiktas ir universitetinis išsilavinimas. Taip pat yra ruošiama net ir neuniversitetinė studijų programa „Augalininkystės technologijos“. Tai bus trumpesnė programa nei universitetinės studijos ir labiau pritaikyta praktiniu aspektu“, – pažymi V.Bogužas.
Apie anglies ūkininkavimą
Apie anglies kreditus pradėta kalbėti po 1997 m. Kioto protokolo, kuris buvo pirmasis tarptautinis susitarimas, įpareigojantis šalis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Nors pats protokolas buvo priimtas 1997 m., jis įsigaliojo tik 2005 m., tuo metu ir pradėjo veikti tarptautinė anglies kreditų sistema.
Vėliau, 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimu buvo patvirtinta nauja, lankstesnė tarptautinės anglies rinkos vizija, leidžianti šalims ir privačiam sektoriui savanoriškai prekiauti emisijų mažinimo vienetais. Lietuvoje kalbos apie anglies kreditus suintensyvėjo nuo 2020 metų, kai tvarumas, klimato kaitos švelninimas ir žemės ūkio vaidmuo šiose srityse tapo vis dažnesnių diskusijų objektu.
