Sekite 15min Google
Pagrindinis tikslas – kad vartotojas, rinkdamasis ekologišką maistą, aiškiai suprastų, kokius reikalavimus jis atitinka, o Europos ūkininkai nebūtų priversti konkuruoti nevienodomis sąlygomis.
„Jei iš Europos ūkininkų reikalaujame laikytis aukščiausių maisto saugos, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės standartų, tokius pačius reikalavimus turime taikyti ir iš trečiųjų šalių importuojamai produkcijai. Tik taip galime apsaugoti Europos gamintojus, išlaikyti vartotojų pasitikėjimą ir užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas“, – sako Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga.
Jei iš Europos ūkininkų reikalaujame laikytis aukščiausių maisto saugos, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės standartų, tokius pačius reikalavimus turime taikyti ir iš trečiųjų šalių importuojamai produkcijai.
Vien lygiavertiškumo nebepakaktų
Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas liepą patvirtino poziciją dėl ekologiškų produktų gamybos, ženklinimo, sertifikavimo ir prekybos taisyklių atnaujinimo.
Pagal siūlomą tvarką iš trečiųjų šalių importuojami produktai galėtų būti žymimi ES ekologinės gamybos logotipu tik tuomet, jei atitiktų ne vien Sąjungos standartams lygiaverčius reikalavimus, bet ir papildomas konkrečias gamybos bei kontrolės sąlygas.
Lietuvoje ekologinės gamybos politiką formuoja Žemės ūkio ministerija, o kontrolės ir sertifikavimo funkciją atlieka VšĮ „Ekoagros“. Įstaigos direktorė Virginija Andrulė pabrėžia, kad „lygiavertis“ šiuo atveju nereiškia „identiškas“.
„Lygiavertiškumas reiškia, kad trečiosios šalies gamybos ir kontrolės sistema pripažįstama panašia į ES sistemą, tačiau detalėse ji gali skirtis. Tai nereiškia, kad kiekvienas importuotas produktas šimtu procentų atitinka visus Europos Sąjungos ekologinės gamybos reikalavimus“, – aiškina V.Andrulė.
Šiuo metu ES sistemai lygiavertėmis pripažįstamos, be kita ko, Argentinos, Australijos, Kanados, Indijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų ekologinės gamybos sistemos. Visiška atitiktis reiškia, kad produktas turi atitikti visus ES ekologinės gamybos reglamento reikalavimus.
Siūloma ir papildoma taisyklė ES perdirbtiems produktams: jei jų sudėtyje būtų iš trečiųjų šalių importuotų ekologiškų ingredientų, ES ekologinis logotipas galėtų būti naudojamas tik tuo atveju, jei tokios sudedamosios dalys neviršytų 5 proc. visų žemės ūkio ingredientų.
Teismo sprendimas išryškino spragą
Diskusiją paskatino 2024 metų spalį priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas. Juo konstatuota, kad pagal lygiavertiškumo susitarimus pripažinti importuojami produktai negali automatiškai naudoti ES ekologinės gamybos logotipo, jei atitinka tik panašius, bet ne tapačius Europos Sąjungos reikalavimus.
Po šio sprendimo Europos Komisija pasiūlė patikslinti reglamentavimą. Kartu numatoma iki 2036 metų pabaigos pratęsti trečiųjų šalių, kurių ekologinės gamybos ir kontrolės sistemos pripažintos lygiavertėmis ES sistemai, pripažinimą, kad pereinamuoju laikotarpiu nebūtų sutrikdyta prekyba.
Kontrolė jau veikia, tačiau gali būti griežtinama
V.Andrulė pabrėžia, kad ekologiškų produktų importas į ES ir dabar nėra nekontroliuojamas.
„Visos ekologiškų produktų siuntos, įvežamos į Europos Sąjungą, jau dabar turi turėti patikros sertifikatą – COI. Už jo išdavimą atsakinga eksportuotojo kontrolės ir sertifikavimo įstaiga, kuri taip pat atsako, kad produktas atitiktų reikalavimus“, – sako „Ekoagros“ direktorė.
Jeigu siūlomi pakeitimai įsigaliotų, tam tikriems importuojamiems produktams galėtų būti taikoma papildoma dokumentų, sertifikatų ir kiekių kontrolė, o prireikus – ir patikros vietoje.
„Ekoagros“ siūlomus pakeitimus palaiko, tačiau, pasak V.Andrulės, svarbu, kad jie būtų praktiškai įgyvendinami.
„Tikimės, kad po trišalių derybų atnaujintas reglamentas bus suderinamas su kontrolės sistema ir išsaugos vartotojų pasitikėjimą ekologine gamyba. Nauji reikalavimai turi būti ne tik griežtesni, bet ir aiškiai pritaikomi praktikoje“, – teigia ji.
Lietuvos perdirbėjams didelio sukrėtimo nesitikima
Naujos taisyklės gali paliesti Lietuvos įmones, kurios naudoja importuojamas ekologiškas žaliavas, tačiau „Ekoagros“ vertinimu, bendras poveikis greičiausiai nebus didelis.
„Jeigu importuotas ingredientas negalėtų naudoti ES ekologinio ženklo, galėtų reikėti peržiūrėti sertifikatus ir etikečių nuorodas. Jei produktai jau atitinka visus ES reikalavimus, papildomo sertifikavimo ar etiketės keitimo nereikės“, – aiškina V.Andrulė.
Jei produktai jau atitinka visus ES reikalavimus, papildomo sertifikavimo ar etiketės keitimo nereikės.
Pastaraisiais metais ekologiškų žaliavų iš tokių lygiaverčiais pripažintų šalių kaip Kanada, Indija ar Japonija į Lietuvą atkeliavo tik pavienėmis siuntomis. Dauguma perdirbimui naudojamų ekologiškų ingredientų importuojama iš šalių, kurių tiekimas jau vyksta pagal visiškos atitikties reikalavimus.
Daugiau dėmesio naujoms taisyklėms gali prireikti įmonėms, naudojančioms importuojamą kavą, kakavą, tropinius vaisius, prieskonius, arbatas, žoleles, taip pat kai kurių gėrimų ir maisto papildų gamintojams.
Ekologinis ženklas – pasitikėjimo klausimas
2024 metų „Eurobarometro“ duomenimis, ES ekologinės gamybos logotipą atpažįsta 56 proc. europiečių. A. Verygos teigimu, todėl labai svarbu, kad tuo pačiu ženklu nebūtų pažymimi skirtingus reikalavimus atitinkantys produktai.
„ES ekologinės gamybos logotipas vartotojui turi reikšti aiškią kokybės ir kontrolės garantiją. Jeigu tuo pačiu ženklu bus žymimi skirtingus reikalavimus atitinkantys produktai, ilgainiui gali mažėti pasitikėjimas ne tik pačiu ženklu, bet ir visa ekologinės gamybos sistema“, – pažymi A.Veryga.
Mažiesiems gamintojams – daugiau lankstumo
Europarlamentarai taip pat siūlo išplėsti išimtis smulkiems veiklos vykdytojams, tiesiogiai vartotojams parduodantiems nesupakuotus ekologiškus produktus.
Numatoma metinės apyvartos ribą padidinti nuo 20 tūkst. iki 25 tūkst. eurų, o pardavimo apimtį – nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. kilogramų per metus. Taip daugiau mažųjų pardavėjų galėtų išvengti neproporcingų sertifikavimo išlaidų.
Europos Parlamento pranešėja Camilla Laureti pabrėžia, kad siekiama ne iš esmės pertvarkyti sistemą, o suteikti jai daugiau stabilumo.
„Mano tikslas – suteikti sektoriui stabilų reguliavimo pagrindą, kuris, kai įmanoma, supaprastintų tam tikras taisykles, tačiau jų iš esmės nekeistų vos po kelerių įgyvendinimo metų. Tai sistema, kuri išsaugo sektoriaus kokybę ir reputaciją Europoje bei pasaulyje, kartu gerbiant vartotojus“, – sako C.Laureti.
Lietuvoje ekologiškų produktų vartojimas išlieka mažas
Europos Sąjungos ekologiškų produktų rinka yra viena didžiausių pasaulyje, tačiau Lietuvoje jų vartojimas išlieka vienas mažiausių ES.
A.Verygos pateiktais duomenimis, vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka apie 18 eurų išlaidų ekologiškiems produktams, kai Danijoje – apie 362 eurus.
Vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka apie 18 eurų išlaidų ekologiškiems produktams, kai Danijoje – apie 362 eurus.
„Jeigu norime didinti ekologiškų produktų vartojimą Lietuvoje, vien raginti žmones rinktis ekologišką produkciją nepakanka. Reikia užtikrinti, kad tokie produktai būtų lengviau prieinami ir įperkami“, – sako A. Veryga.
Skirtingos šalys – skirtingos sistemos
VU Chemijos ir geomokslų fakulteto prof. Albinas Žilinskas atkreipia dėmesį, kad ekologinių produktų ženklinimo sistemos pasaulyje skiriasi, nors pagrindiniai principai daug kur panašūs.
JAV naudojamas „USDA Organic“, Japonijoje – „Organic JAS“, Kinijoje – „China Organic Product“, Brazilijoje – „Brazil Orgânico“ ženklas.
„Žmonėms svarbiausia, kad būtų patvirtinta, jog tai iš tikrųjų yra ekologiškas maistas ir kad pagrindiniai reikalavimai yra išlaikyti. Tačiau svarbu ir aiškiai parodyti, pagal kokią sistemą produktas sertifikuotas“, – sako prof. A. Žilinskas.
Jo vertinimu, čia susiduria ne tik ekologijos, bet ir ekonominiai interesai, nes ES gamintojui visų reikalavimų laikymasis gali kainuoti brangiau nei trečiojoje šalyje.
Galutinis sprendimas dar laukia
Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto patvirtintas tekstas kol kas yra Europos Parlamento derybinio mandato projektas. Dėl jo dar turi būti balsuojama plenarinėje sesijoje, o vėliau laukia derybos su ES Taryba.
Susitarimą siekiama pasiekti iki metų pabaigos, nes dabartinės ekologiško maisto importo taisyklės nustos galioti gruodžio 31 dieną.
Jeigu pakeitimams bus pritarta, pagrindinis jų rezultatas vartotojui turėtų būti paprastesnis nei pati teisinė sistema: žaliasis ES ekologinis lapelis turėtų kuo aiškiau reikšti vienodą pasitikėjimo lygį, nesvarbu, ar produktas pagamintas Europos Sąjungoje, ar atkeliavo iš trečiosios šalies.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
