Lietuvoje aptinkama bent 21 šliužų rūšis. Labiausiai paplitusi invazinė rūšis yra luzitaninis arionas, arba ispaninis arionas (Arion lusitanicus, sinonimas – A. vulgaris).
Kaip 15min teigė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biomokslų instituto mokslininkė ir Vilniaus universiteto zoologijos muziejaus atstovė dr. Grita Skujienė, tokius suaugusius sodo „svečius“ atpažinti lengviau – jie būna piršto storio ir ilgio.
„Tai – oranžiniai ar rudi vienspalviai šliužai su visiškai juodais akių ir jutiminiais čiuopiklais“, – pabrėžė ji.
Tačiau jauniklius atpažinti reikia įgūdžių – pasak mokslininkės, jie skiriasi nuo suaugėlių ir spalvomis panašūs į vietinius rusvus su „lyros“ formos piešiniu šliužus, kuriuos randame grybaudami ant grybų.
Pašnekovė pasakojo, kad šiuos šliužus į mūsų šalį atvežė ir platina žmonės, kurie nevertina natūralios Lietuvos gamtos.
„Visi tie, kurie „vežasi“ ar „perkasi“ egzotinius-dekoratyvinius augalus. Visada šalia apsileidusių kaimynų, kurie paskui „veisia“ šliužus, rasime sodų su milijonų dekoratyvinių, dažniausiai vazoninių ar atsivežtų su vazonais dekoratyvinių augalų.
Vieni veža, kiti – padeda veistis. Paskui jau jų platintojais galime tapti visi, kurie lankomės šliužingose vietose: šliužai „prilimpa“ prie maišelių, automobilių, perkraustomų daiktų ar vėlgi – platinamų augalų ar net žemių, komposto“, – pabrėžė G.Skujienė.
Šie šliužai naudos sodams neatneša.
Pasak mokslininkės, jie naikina daržoves: salotas, kopūstus, braškes ir kt. Esą priskaičiuojama apie 120 augalų, kuriuos jie graužia.
„Jie gadina dekoratyvinius augalus, gali sunaikinti jaunus sodinukus per vieną naktį, palieka gleives, todėl plinta ligos, grybeliai, jie išstumia vietines šliužų rūšis“, – vardijo G.Skujienė.
Tai kaip šiais piktadariais atsikratyti?
