Kone kasmet ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje pasitaiko gamtos stichijos atvejų, kuomet smarkiai nukenčia ūkininkų kuriami produktai. Karštis nuolat muša rekordus. Vėjo padariniai vis labiau verčia griebtis už galvos: liūtys, sausros, vėtros. Taip pat ūkiai jaučia ir karo ir pasaulinėse rinkose produkcijos ir energetinių išteklių kainų svyravimo pasekmes. Žemės ūkio ministerija tęsia iniciatyvą, kuri gali padėti ūkininkams apsisaugoti ar apsidrausti nuo neigiamų pasekmių, susijusių su klimato kaita ar kitais išoriniais veiksniais.
Savitarpio pagalba!
Strateginio planavimo skyriaus patarėja R. Juodenienė primena, kad, keičiantis klimatui, globalizuojantis prekybai, veikiant įvairiems geopolitiniams veiksniams, žemės ūkio rinkos dalyvių pajamos tapo labai nestabilios: „Patiriami dideli pajamų sumažėjimai, kurie kelia didelę grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui bei išlikimui.“
Tai ypač aktualu gaminant žemės ūkio produkciją, kuriai labiausiai turi įtakos daugelis globalinių veiksnių: kuro ir trąšų kainos, gaminamos produkcijos kainos pasaulinėje rinkoje, pirkėjų mokumas. Natūralu, kad rizika yra neatsiejama žemės ūkio verslo dalis, todėl būtų racionalu šias rizikas protingai ir bendruomeniškai valdyti.
Savitarpio pagalbos fondai – tai reali Išeitis, kuomet siekiama išvengti didelių finansinių nuostolių dėl nenumatytų situacijų. Ministerija ragina burtis į Žemės ūkio rizikos valdymo fondą (toliau – RVF).
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatyta, kad RVF – savanoriška žemės ūkio subjektų savitarpio pagalbos sistema, grindžiama narių įnašais ir skirta jų pajamų lygiui palaikyti.
Vėjo padariniai vis labiau verčia griebtis už galvos: liūtys, sausros, vėtros.
Nuo sausio 2 dienos paskelbtas kvietimas teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“. „Paraiškoms teikti skirti keturi mėnesiais – jos bus renkamos iki kovo 31 dienos. Toks kvietimas iš šios programos skelbiamas pirmą kartą, – patirties steigiant savitarpio pagalbos fondą Lietuvoje dar nėra“, – tvirtina R. Juodenienė.
Kaip ir kokie turi būti fondai?
Akcentuojama, kad dažnai ūkiai patiria tokių nuostolių, kurių nedengia joks draudimas. Savitarpio pagalba gali tapti nemenka finansine pagalve, padedančia išgyventi sudėtingus atvejus, kuriems valstybė ar draudimo kompanijos nėra pasirengę.
Vienas iš ryškesnių pavyzdžių, kai ūkiai patiria nuostolių dėl nepalankiai susiklosčiusių kainų biržose. O tai pastaraisiais metais gana aktualu. Pasitaiko, kad derlių sunaikina nedraudiminis įvykis. Tokiais atvejais ūkiams tikrai pagelbėtų išmokos iš savitarpio pagalbos fondo. R. Juodenienė akcentuoja, kad finansinėmis priemonėmis skatinamas ūkininkų tarpusavio pasitikėjimas. Jei savitarpio pagalbos fondai bus skaidriai administruojami, tuomet nebus apgaulės atvejų, kuomet imituojama patirta žala ar tiesiog apsukriai pasisavinama finansinė pagalba.
Siekiantys gauti paramą RVF turi būti akredituoti. Pagrindinės akreditacijos sąlygos – fondai turi būti kuriami ne mažiau kaip penkių žemės ūkio veiklos subjektų ir turi turėti tarpusavio pagalbos tikslui skirtą ir nuo kito turto atskirą sąskaitą.
Taip pat reikia turėti administratorių sąskaitai tvarkyti ir nuostoliams skaičiuoti. Dėl akreditacijos reikia kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos.
Pagal priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“ gali būti remiama 2 darbo vietų įrengimas ir išlaikymas.
Pagal priemonę „Savitarpio pagalbos fondai“ gali būti remiama 2 darbo vietų įrengimas ir išlaikymas. Remiamos visos biurui įrengti reikalingos priemonės ir darbo užmokestis minėtiems dviem žmonėms.
Pagal priemonę administracinės išlaidos kompensuojamos trejus metus: ne daugiau kaip 20 tūkst. eurų pirmaisiais veiklos metais, ne daugiau kaip 18 tūkst. eurų antraisiais ir ne daugiau kaip 16 tūkst. eurų trečiaisiais. Taip parama teikiama pradiniam įnašui į RVF – vieną kartą ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų vienam RVF nariui (naudos gavėjui), pirmaisiais RVF veiklos metais.
Svarbiausia šioje priemonėje tai, kad kompensuojamas iki 70 proc. pajamų sumažėjimas, kuris išmokėtas RVF nariui kaip finansinė kompensacija, tik tuo atveju, kai išmokėta kompensacijos suma įvertinta atskiram RVF nariui pajamų sumažėjimui viršijus 20 procentų vidutinių metinių praėjusių trejų finansinių metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių finansinių metų laikotarpio vidutinių trejų finansinių metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius finansinius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų. Paramos intensyvumas įvertinamas atsižvelgiant į jau gautą paramą pradiniam įnašui.
„Pagal priemonę bendras paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, priemonė yra kompensacinė, kreipiantis paramos išlaidos turi būti patirtos ir pateikti išlaidas įrodantys dokumentai. Paramos intensyvumas įvertinamas atsižvelgiant į jau gautą paramą pradiniam įnašui“, – paaiškino Strateginio planavimo skyriaus patarėja.
