Ne tik direktyvos: vidinės tvarumo paskatos
Net jei neliktų jokių išorinių reikalavimų, ūkininkai vis tiek susidurtų su poreikiu ieškoti tvaresnių ūkininkavimo būdų. Pirmiausia, tai lemia akivaizdūs klimato kaitos padariniai. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai – sausros, liūtys, karščio bangos ar netikėtos šalnos – tiesiogiai veikia derlių ir didina ūkininkavimo riziką. Prisitaikymas prie šių pokyčių reikalauja atsparesnių agroekosistemų.
Antra esminė priežastis – rūpestis dirvožemio būkle. Ilgametis intensyvus ūkininkavimas, ne visada subalansuotas tręšimas, nepakankamas organinių medžiagų grąžinimas į dirvą neretai lemia jos alinimą, struktūros prastėjimą, biologinės įvairovės mažėjimą. Kaip rodo Europos Komisijos duomenys, net 60–70 proc. ES dirvožemių būklė nėra gera.
Nualintas dirvožemis ne tik duoda mažesnį derlių, bet ir yra mažiau atsparus tai pačiai klimato kaitai, pavyzdžiui, prasčiau sugeria ir išlaiko gyvybiškai svarbią drėgmę. Sveiko dirvožemio puoselėjimas tampa nebe pasirinkimu, o būtinybe ilgalaikiam našumui užtikrinti.
Trečia, auga visuomenės ir vartotojų sąmoningumas. Žmonės vis dažniau renkasi maistą, užaugintą atsakingai, tausojant aplinką, naudojant mažiau cheminių medžiagų. Šis spaudimas „iš apačios“ neišvengiamai veikia visą maisto grandinę ir skatina ūkius ieškoti tvaresnių gamybos būdų.
Galiausiai (o gal ir pirmiausiai) patys ūkininkai vis geriau supranta, kad tausojantis požiūris į gamtos išteklius, investicijos į dirvožemio gyvybingumą yra ne našta, o pamatas stabiliam ir pelningam ūkiui ateityje.
Inovacijos – kelias į našų ir tvarų ūkį
Supratimas, kad tvarumas yra būtinybė, skatina ieškoti naujų sprendimų, kaip suderinti aplinkosaugą su ekonominiu efektyvumu ir produktyvumu. Čia ypač svarbų vaidmenį atlieka mokslas ir inovacijos, o ypač sparčiai besivystančios biotechnologijų ir mikrobiologijos sritys. Kaip pažymima tarptautiniame leidinyje „BioAgWorldDigest“, pasaulinė agrobiologinių produktų rinka sparčiai auga, didžiąja dalimi dėl augančio vartotojų poreikio tvarioms žemės ūkio praktikoms ir cheminių pesticidų naudojimo mažinimui.
Kaip konkrečiai šios inovacijos padeda siekti ir tvarumo, ir našumo? Jos siūlo būdus optimizuoti procesus ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai, dažnai netgi didinant ekonominę grąžą. Modernūs biologiniai produktai, kurių pagrindas – naudingieji mikroorganizmai, gali ženkliai pagerinti maisto medžiagų, ypač azoto ir fosforo, įsisavinimą iš dirvožemio ir trąšų.
Tai leidžia ne tik efektyviau panaudoti jau esamus išteklius, bet ir potencialiai mažinti sintetinių trąšų normas, neprarandant derliaus ir kartu mažinant taršą. Kiti biologiniai sprendimai, pavyzdžiui, biostimuliantai, stiprina natūralų augalų gebėjimą atlaikyti įvairius stresus – sausrą, karštį, ligas ar kenkėjus.
Stipresnis augalas yra našesnis ir reikalauja mažiau „gaisrų gesinimo“ cheminėmis priemonėmis, todėl atsiranda galimybė mažinti pesticidų naudojimą. Galiausiai, biologinės priemonės tiesiogiai veikia dirvožemio sveikatą – skatina humuso formavimąsi, gerina struktūrą, didina biologinę įvairovę, o tai yra ilgalaikio derlingumo pagrindas.
Ne tik mikrobiologija, bet ir kitos biotechnologijų sritys siūlo sprendimų. Kaip teigiama Europos Komisijos komunikatuose, apžvelgtuose portale „AgroPages“, naujosios genomo technikos leidžia kurti patobulintas augalų veisles, kurios yra atsparesnės klimatui, kenkėjams, reikalauja mažiau trąšų bei pesticidų ir gali užtikrinti didesnį derlių.
Visa tai rodo, kad mokslas siūlo vis daugiau būdų ūkininkauti tvariau ir efektyviau. Žinoma, norint sėkmingai taikyti šias inovacijas, reikalingos žinios ir patikimi, moksliškai pagrįsti produktai bei metodai, kurių efektyvumas patikrintas realiomis sąlygomis.
Judėjimas link tvarumo – tai ne grįžimas atgal, o žingsnis į priekį, pasitelkiant geriausias agronomines praktikas ir naujausius mokslo pasiekimus. Lietuvos ūkininkai, būdami imlūs naujovėms, turi puikias galimybes šiame procese ne tik dalyvauti, bet ir pirmauti, kurdami našų, konkurencingą ir aplinkai draugišką ateities žemės ūkį. Biotechnologijos ir mikrobiologija neabejotinai yra vieni svarbiausių įrankių šiame kelyje.
