Todėl vis daugiau ūkininkų renkasi naudoti biostimuliatorius, kurie padeda augalams lengviau iškęsti derliui pavojingas aplinkos sąlygas, o be to, yra ir tvaresnis pasirinkimas lyginant su tradicinėmis trąšomis.
„Kiekvienoje situacijoje biostimuliatoriai gali būti naudojami skirtingai, esmė – jog jie padeda augalui geriau toleruoti kritines gamtines sąlygas, augalas jas išgyvena lengviau bei su mažesniais nuostoliais“, – sako „Linas Agro“ Mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius.
„Biostimuliatorių naudojimas padaro augalus ženkliai stipresnius ir atsparesnius tiek patogenams, tiek kenkėjams. Tada augalai reikalauja šiek tiek mažiau intensyvesnės augalų apsaugos priežiūros programos, kas leidžia ir sutaupyti, ir naudoti mažiau cheminių priemonių“, – sako A.Lukoševičius.
Jis atkreipia dėmesį, kad biostimuliatoriai nėra įprastinės, tradicinės trąšos – tai bioaktyvios medžiagos, skatinančios specifines augalo funkcijas ir chemines reakcijas, kurios leidžia augalui prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų.
„Biostimuliatoriai yra ir aminorūgštys, ir jūros dumblių ekstraktai, ir mikroorganizmų koncentratai – visa tai skatina skirtingus augalo genus ir sužadina tiek augalo fotosintezę, tiek medžiagų pasisavinimą, taip pat tikslingai veikia augalo augimą, biomasės auginimą bei atsiliepia galutiniam rezultatui – derliui“, – pažymi A.Lukoševičius.
Būtent dėl savo nekenksmingos sudėties didžioji dalis biostimuliatorių gali būti naudojami išskirtinai ekologiniuose ūkiuose. Svarbiausia – kad toks preparatas turėtų jo ekologinę kilmę patvirtinančius sertifikatus.
„Iš esmės šis produktas padeda investicijas į pasėlius panaudoti efektyviau, maksimaliai padidinant augalo derlių. Naudodami biostimuliatorius ūkininkai ne tik mažina maisto medžiagų iš augalo išplovimą, bet ir sukuria daugiau pridėtinės vertės su tvariais, saugiais, ekologiškais produktais. Taigi, saugo gamtą bei tuo pačiu kuria daugiau pridėtinės vertės ūkiui, daugiau maisto, daugiau laimingų žmonių“, – teigia ekspertas.
Kada naudoti biostimuliatorius?
Pasak A.Lukoševičiaus, kaip ir bet kurių kitų žemės ūkio preparatų, biostimuliatorių naudojimas turėtų būti pritaikytas atsižvelgiant į vienas ar kitas aplinkos sąlygas, taip pat augalo augimo etapą.
„Kai kurie produktai, tokie kaip huminės rūgštys, kurios skatina augalo šaknų sistemos augimą, išlaiko augalų medžiagas viršutiniame sluoksnyje, pristabdo jų išsiplovimą – gali būti daugiau naudojami augalo augimo pradžioje. Antistresinį ir paskatinamąjį poveikį turinčios aminorūgštys gali būti naudojamos ir pavasarį, kai reikia paskatinti augalų augimą streso sąlygomis, nes sužadina visus augalo fiziologinius procesus“, – atkreipia dėmesį A.Lukoševičius.
„Tuo metu jūros dumblių ekstraktas, vėlgi, turi stimuliuojantį poveikį, skatina augalo augimą, bet taip pat labai gerai veikia ir kaip prevencinė priemonė, jei nukrenta temperatūra. Jei ateina šalnos, o augalai jau intensyviai auga, naudojant jūros dumblių ekstraktų produktus padidinama augalo sulčių koncentracija ir jis geba atlaikyti daug žemesnes temperatūras“, – pažymi ekspertas.
Anot A.Lukoševičiaus, tokį preparatą galima naudoti prevenciškai, jei nusimato žema temperatūra naktimis – tokiu atveju jūros dumblių ekstraktų produktus galima purkšti iki šalčių likus 7–2 dienoms, kad augalas dar spėtų įsisavinti reikalingas medžiagas.
Eksperto teigimu, vienu metu galima naudoti ir skirtingų paskirčių biostimuliatorius. Visgi svarbiausia – žinoti, kodėl naudojate vieną ar kitą preparatą ir kokio rezultato siekiate.
„Pervartoti biostimuliatorių turbūt būtų sudėtinga, didžiąja dalimi šie preparatai yra saugūs, tvarūs ir didelių nuostolių padaryti negali. Yra tik vienas niuansas, kad kiekvienu atveju reikia žinoti, ką ir kodėl darome ir kokio rezultato siekiame“, – sako A.Lukoševičius.
„Negalima vien skatinti augalų augti, turime išpildyti ir augalo poreikius maisto medžiagoms. Jei skatiname augalo augimą, jis turi turėti bazines maistines medžiagas, iš ko formuoja savo biomasę. Jei tų medžiagų nėra, o mes augalą labai sustimuliuojame, tokiu atveju gali būti ir taip, kad augalas bando augti, bet maisto nėra ir taip sukeliame jam papildomą bado jausmą, ko reikėtų vengti“, – patarimais dalijasi A.Lukoševičius.
Biostimuliatoriai – neišvengiama ateitis
Ekspertas taip pat pripažįsta, kad ateityje ūkininkai kone neišvengiamai turės vis dažniau galvoti apie biostimuliatorių naudojimą, mat oro sąlygos, tikėtina, taps vis nepastovesnės.
„Visa žemės ūkio veikla ir tendencijos juda tik viena linkme – kuriamos naujos augalų veislės, kurių produktyvumas kasmet auga apie 2 procentus. Kartu didėja ir jų jautrumas tam tikroms gamtinėms sąlygoms. Tai viską sudėjus, mums reikia tam tikrų garantijų, kad derlius bus, kad jis bus kokybiškas ir aukštas, todėl neišvengiamai turėsime galvoti apie biostimuliatorius ir jų naudojimas didės“, – sako A.Lukoševičius.
„Ateiname į konkurencinę aplinką pasaulyje, kur iš kiekvieno hektaro turime išauginti pelningą derliaus kiekį. Biostimuliatorių naudojimas prisideda prie šio tikslo“, – teigia ekspertas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad geriausiai biostimuliatoriai pritaikomi aukšto derlingumo ūkiuose.
„Kuo didesnis derliaus potencialas, tuo daugiau mums reikia ieškoti sprendimų efektyvumui didinti. O ten, kur yra labai prasta žemė, siekiama minimalių derliaus rezultatų, svarbesnis yra augalų streso valdymas“, – pažymi A.Lukoševičius.
Biostimuliatorius naudojančių ūkininkų nuolat daugėja ir Lietuvoje, sako A.Lukoševičius. Tiesa, šalyje vis dar gajūs ir įvairūs su bioaktyviais preparatais susiję mitai.
„Gal tame ir nėra nieko keisto, nes tik pastaruosius dvejus metus yra labai griežtas ir aiškus biostimuliatorių reglamentavimas – ką jie daro, kokias funkcijas turi užtikrinti. O iki tol iš tikrųjų buvo sudėtinga ir įmonėms atsirinkti, kuriais produktais geriausia prekiauti, nes dažnai ypač mažesnės įmonės nueidavo paprastesniu keliu – prekiauti pigesniais produktais, kuriuos lengviau parduoti. Bet kai tokie preparatai neduoda rezultato, tada pirkėjas susiformuoja nuomonę apie visus biostimuliatorius ir dažnai to pakanka, kad su vienu prastu produktu nuomonė būtų sugadinta apie visus“, – sako A.Lukoševičius.
„Bet kuo toliau, tuo biostimuliatorių reglamentavimas yra aiškesnis ir tuo mažiau rinkoje yra mažai efektyvių produktų, kuriais klientas gali nusivilti. Tad situacija keičiasi iš esmės į gera“, – pripažįsta A.Lukoševičius.
