Statistika skelbia, kad parama jauniesiems ūkininkams jau duoda vaisių. Vyresni ūkininkai tvirtina, kad sau pamainą ruošia ilgus metus. Tam reikia nuo mažens ugdyti vaikus mylėti žemę. Vėliau – suteikti tinkamą išsilavinimą, duoti laisvę aplėkti pasaulį, tikėtis, kad sugrįš ir labai daug padėti gyvenimo pradžioje. Panašu, kad tai supranta ne tik ūkininkų šeimos. Valstybė jauniesiems ūkininkams siūlo tris pagrindines paramos galimybes: ūkio įsikūrimo dotaciją, lengvatines paskolas ir papildomas tiesiogines išmokas jauniems ūkininkams.
Įsikūrimui – dotacija ir paskola
ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov primena, kad daugelyje ES kaimo vietovių pastebima problema – jaunimas išvyksta į miestus ar kitas šalis. Gal taip nutiktų mažiau, jei kaimiškoji vietovė būtų pakankamai socialiai patraukli?
Pagrindinė priežastis, kodėl ES valstybės remia jaunuosius ūkininkus – reikia užtikrinti, kad ateityje taip pat būtume pajėgūs užsiauginti maisto produktų. Tai dar aktualiau, kai bendrai ES visuomenė yra laikoma senstančia.
Džiugi žinia – panašu, kad parama jauniesiems ūkininkams davė vaisių. Jei prieš ketverius metus jaunieji ūkininkai sudarė 16,5 proc. visų šalies ūkių, tai 2024 metais – 17,5 proc.
Jaunieji ūkininkai gali pretenduoti į išskirtinai jiems skirtas dviejų tipų investicinės paramos formas – negrąžinamą subsidiją (dotaciją) ir (ar) lengvatinę paskolą. Pagal šias paramas remiama žemės ūkio produktų pirminė gamyba bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą. Svarbu, kad šios paramos gavėjas būtų jaunasis ūkininkas, kuris pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojas.
Šią paramą galima naudoti naujai ir naudotai žemės ūkio technikai bei technologinei ar kompiuterinei įrangai įsigyti. Taip pat – viskam, kas prisideda prie verslo plano įgyvendinimo: transporto priemonės, ūkiniai gyvūnai, nauji statiniai, infrastruktūra, augalai, konsultacijos.
Negrąžinamos subsidijos dydis – 60 tūkst. eurų. Su lengvatine paskola bendrai galima gauti iki 100 tūkst. eurų. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, 2023–2027 metais jaunųjų ūkininkų įsikūrimui (dotacijos + paskolos) yra skirta 95 mln. eurų, iš kurių 20 mln. eurų – lengvatinėms paskoloms.
Paramos gavimui būtina parengti verslo planą, atitikti reikalavimus ir pateikti paraišką. Abi šios paramos formos jauniesiems ūkininkams gali būti skirtingai patrauklios. Lengvatinė paskola patraukli tuo, kad ji palankesnė nei komercinė paskola ir lėšas iš esmės galima naudoti lanksčiau nei dotaciją. Tiesa, paskolos nėra itin populiarios. Net jei jos lengvatinės – jas vis tiek reikia grąžinti. Būtent dėl to lengvatinėms paskoloms šiuo metu netaikomi laiko ribojimai – į ją galima pretenduoti visada – ne tik dotacijos paraiškos teikimo laikotarpiu.
„Jaunieji ūkininkai turi galimybę sumaniai pasinaudoti abiem paramomis. Svarbu nepamiršti, jog visa teikiama parama yra vienkartinė – skirta įsikūrimui. Vieną kartą pasinaudoję abiem paramos rūšimis ar tik viena iš paramų rūšių, kitais metais to daryti jau negalėsite“, – tvirtina vyr. patarėjas.
Papildoma parama pajamų palaikymui
Reikėtų priminti, kad be jau minėtų finansinės paramos formų, nuo pat 2015 m. jauniesiems ūkininkams yra mokamos papildomos tiesioginės išmokos, kurių dydis nuo 2023 m. padidėjo apie 70 proc. palyginus su ankstesniuoju laikotarpiu, ir sudarė 133,9 Eur/ha mokant už pirmuosius 70 hektarų.
Norint pretenduoti į tokią išmoką, yra papildomų sąlygų, palyginus su 2015-2022 m. laikotarpiu. Pavyzdžiui, reikia įrodyti, kad ūkininkaujantis yra išklausęs ūkininkavimo kursus ar turi kitas dokumentais patvirtinančias žinias žemės ūkio srityje. Kitu atveju mokama kiek mažesnė išmoka, t. y. pagal 2015-2022 m. lygį. Iš viso 2023-2027 m. jaunųjų ūkininkų tiesioginėms išmokoms yra numatyta 70 mln. eurų
A.Volkov akcentuoja, kad jauniems žmonėms pirmiausia yra sunku gauti reikiamų finansinių resursų ūkininkavimo pradžiai ir su tuo susijusiai ekonominei veiklai. Todėl įvairios ES ir nacionalinės strategijos turi atsižvelgti į pamainos žemės ūkyje užtikrinimą.
„Naujo jaunojo ūkininko valdos paprastai yra mažesnės. Jam dar reikia įsivažiuoti, įkurti savo ūkį, įsigyjant būtiną techniką ir įrangą, užauginti žemės ūkio produkciją, rasti produkcijos realizavimo rinkas ir pan.“, – kalbėjo A.Volkov.
Jauni ūkiai – modernesni
Šiuolaikiniai jaunieji ūkininkai dažnai renkasi modernesnę ūkininkavimo formą, kuriančią didesnę pridėtinę vertę. A.Volkov pastebi, kad dažnai jie susitelkia į daržininkystę, sodininkystę, uogininkystę. Populiarėja braškių, šilauogių, sausmedžių ūkiai. Daugėja riešutų augintojų, bitininkų.
Dalis produkcijos keliauja tiesiai vartotojams. Galima sakyti, jaunieji ūkininkai turi potencialą gausiau prisidėti prie trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtros ir vystymo. Taip pat neretai ūkininkavimas jaunoms šeimoms būna papildomų pajamų šaltiniu.
Pavyzdžiui, jaunas fizikos ir informatikos mokytojas Tomas Samalius savo šilauogių ūkį pradėjo praktiškai nuo nulio – turėjo tik iš močiutės paveldėtos žemės. Per keletą metų su paramos lėšomis vyras jau ėmė skinti derlių. Apie savo kelią į ūkininkavimą jis skelbia asmeniniame youtube kanale, o sukaupta patirtimi mielai dalijasi su pradedančiaisiais.
„Jaunieji ūkininkai tikrai gali pradėti savo veiklą nuo nulio. Jaunimas dažnai renkasi tokias ūkio šakas, kurios nepareikalauja skirti viso asmeninio gyvenimo. Žemės ūkyje dažnai būna taip, kad kasdienis darbas tiesiog tampa gyvenimu. Džiugu, kad jauni žmonės vis tik pasuka ūkininkavimo keliu, o tėvai ir institucijos suvokia, kad žemės ūkyje pirmiausia reikia daug darbo ir investicijų. Tik vėliau sulaukiame grąžos. Natūralu, kad dėmesys jaunimui yra mūsų ateitis ir strategijos dalis“, – pažymi A.Volkov.
Vyr. patarėjas primena, kad paraiškas negrąžinamai subsidijai pagal paramos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ bus galima teikti nuo birželio 2 iki birželio 30 dienos. Šiuo laikotarpiu bus galima pretenduoti į vienkartinę išmoką, lengvatinę paskolą arba abi. Visu kitu 2025 m. laikotarpiu bus galima pretenduoti tik į lengvatinę paskolą.
