„Lietuva draudžiasi dar vis per mažai. Sakyčiau – neapsidraudęs neturi teisės skųstis nuostoliais, nes jis nieko nepadarė rizikų valdymui“, – tvirtina visada savo javus ir kitus pasėlius draudžiantis Vaškų krašto ūkininkas A. Garlauskas.
Nesidraudi – nesiskųsk
Ūkininkas A. Garlauskas specializuojasi javų ir kitų pasėlių auginime. Jis jau nemažai metų iš eilės visus savo ūkio pasėlius draudžia nuo įvairių gamtos išdaigų – krušos, šalnos, sausros: „Esu įsitikinęs, kad draustis turėtų visi – ypač dabar, kai paraiškos yra skatinamos ir kompensuojamos. Mano manymu – tai reikėtų daryti ir be papildomo skatinimo. Esu apskaičiavęs, kad man draustis tikrai buvo verta.“
Ūkininkas atkreipia dėmesį tų, kurie nesidraudžia – pastaraisiais metais įvairių derlių niokojančių faktorių tik daugėja: „Jei nesidraudi, tuomet absoliučiai nevaldai rizikų. Kai pats nieko nesiimi, neturi teisės skųstis ar reikalauti kompensacijų. Esmė yra tai, kad visi draudimo įrankiai Lietuvos ūkininkams yra duoti ir veikia. Tik naudojamasi ne taip gausiai kaip derėtų. Pas mus draudžiasi apie ketvirtadalis ūkių. Vokietijoje – per 70 procentų.“
A. Garlauskas priminė, kad Lietuvos ūkininkai, kaip ir dauguma Europos ūkininkų, pasėlių draudimui renkasi specializuotą draudimo bendrovę „VEREINIGTE HAGEL“: „Tai nėra kasdienybėje įprastas draudimas. Galima sakyti, kad tai tarsi savidraudos fondas – jis vienija ūkininkus būtent tokiam tikslui – apdrausti ūkio produkciją. Kuo daugiau mūsų prisijungiame, tuo geresnės sąlygos bus mums patiems.“
Verta skaičiuoti
Pašnekovas akcentuoja, kad kiekvienas besidraudžiantis turi įsigilinti ir pasidomėti, nuo kokių stichijų skirtingais sezonais labiausiai verta draustis. Taip galima ir sutaupyti, ir gauti geriausias žalų kompensavimo garantijas: „Galima nuo vienos stichijos draustis didesnei sumai. Jei tikimybė mažesnė – tai ir sumą renkiesi atitinkamą. Pasėlių draudimas turi būti toks pat natūralus įprotis kaip neturėti „juodosios“ buhalterijos. Tiesiog išlaidų lentelėje turi atsirasti suma, skirta rizikų valdymui.“
A.Garlauskas pabrėžia, kad ekstremalių situacijų amplitudė pastaraisiais metais gerokai įsisiūbavusi. Kad ir paskutinis mėnuo – netikėtai rimtos ir ilgai trukusios šalnos, dėl kurių buvo paskelbta ekstremali situacija. Skelbiama, kad preliminariais savivaldybių vertinimais, kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 50–90 proc. derliaus, o kai kuriose vietovėse – iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus.
Pasėlių draudimas turi būti toks pat natūralus įprotis kaip neturėti „juodosios“ buhalterijos.
„Draustis reikia tiesiog įprasti. Pasiskaičiuoji logiškai savo būsimas planuojamas pajamas – tokiai sumai ir draudiesi. Žinoma – pasirenki, kada ir nuo kokių stichijų. Statistika rodo, kad gamta kone kasmet iškrečia išdaigų“, – tvirtina ūkininkas iš Pasvalio rajono A. Garlauskas.
Ministerija skatina draustis
Pasėlių ir augalų draudimo įmokų finansavimas vykdomas pagal tris priemones: Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu , Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“, taip pat pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas vykdomas valstybės biudžeto lėšomis. Kasmet teikiamos valstybės pagalbos už draudimo įmokų dalinį kompensavimą išmokėtos lėšos nemažėja.
Pasėlių ir augalų draudimo įmokoms kompensuoti pagal SP visam periodui skirta 11,950 mln. Eur. Šiemet draudimo įmokų kompensacijai pagal SP intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“ planuojama skirti apie 1,7 mln. Eur.
Šia priemone prisidedama prie ES kaimo plėtros politikos trečiojo prioriteto „Skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje“.
Pareiškėjui negali būti iškelta byla dėl bankroto arba jo įmonė ar veikla negali būti likviduojama.
Pagal SP priemonę remiamas ūkininkas (fizinis arba juridinis asmuo), užsiimantis žemės ūkio veikla, kuri atitinka aktyvaus ūkininko reikalavimus, bei savo vardu įregistravęs valdą. Pareiškėjui negali būti iškelta byla dėl bankroto arba jo įmonė ar veikla negali būti likviduojama.
Draudimo įmoka kompensuojama pareiškėjams, apdraudusiems pasėlius ir augalus nuo sausros (sausra augalų vegetacijos laikotarpiu) ir (arba) iššalimo (šalna ankstyvosios augalų vegetacijos laikotarpiu), kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, iki 70 proc. draudimo įmokos sumos. Paramos suma apskaičiuojama pagal didžiausius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis ir draudžiamas rizikas.
Žemės ūkio ministerija rekomenduoja ūkininkams drausti pasėlius, ypač dabar, kai dėl klimato kaitos daugėja ekstremalių gamtos reiškinių.
Daugiau informacijos galite rasti nma.lt.
