Lūkesčių kalibravimas
Kaip ir investuojant, pradėti patartina nuo lūkesčių kalibravimo. Neretu atveju tenka konsultuoti vairuotojus, kurie, važinėdami vidaus degimo varikliais varomais automobiliais, svarsto persėsti į elektromobilius. Pokalbių metu paaiškėja, kad elektra varomiems modeliams dalis vairuotojų kelia itin aukštus reikalavimus, kuriuos formuoja paprastai aukštesnė tokių automobilių įsigijimo kaina.
Gilinantis į detales tampa akivaizdu, kad toks maksimalizmas – intuityvi pastanga apsidrausti nuo netikėtumų. Situacija labai primena tradicinį investavimą. Tačiau užsiduokime sau keletą kontrolinių klausimų, ir tuomet atsiveria aiškesnis vaizdas: svarbu ne tai, ko norime iš elektromobilio, o ko iš jo iš tikrųjų reikia ir už ką verta, galbūt net daugiau, sumokėti.
Bene dažniausiai linksniuojamas rodiklis – viena įkrova nuvažiuojamas atstumas. Tarkime, vidutinio dydžio taupus dyzelinis universalas gali be sustojimo įveikti 1 000 km. Bet ar tikrai važinėjate tokius atstumus be pertraukos?
Kartais smagu leistis į ilgas keliones slidinėti ar tyrinėti kitas šalis, tačiau ar iš tiesų įveikiate maždaug 9–10 valandų važiavimą be sustojimo? Tokios apkrovos vien dėl saugumo nerekomenduojamos net profesionaliems vairuotojams.
O ką siūlo šiuolaikiniai elektromobiliai? Štai net penkių metrų ilgio ir per tris tonas sveriantis vienas didžiausių rinkoje šeimyninių elektromobilių „Kia EV9“, gamintojo duomenimis, gali nuvažiuoti iki 505 km. Reikia visiškai kitokio automobilio? Viena įkrova nuo 405 iki 511 km (priklausomai nuo versijos) įveikia ir prabangus „Porsche Taycan“.
Panašiais parametrais pasižymi ir daugiau pažangiausių elektromobilių. Keliuose, kuriuose galioja greičio ribojimai, tai yra bent keturios valandos nenutrūkstamos kelionės.
Ne spėlioti, o apsispręsti
Kitas dažnas lūkestis – svaiginanti galia ir beprotiškas įsibėgėjimas. Sutinku, tai smagios elektromobilių savybės, bet kiek jos svarbios ir kaip dažnai jomis naudositės? Tai susiję ir su nuvažiuojamu atstumu: ar planuojate kasdien dalyvauti įsibėgėjimo lenktynėse, ar verčiau norėtumėte viena įkrova nuvažiuoti daugiau kilometrų?
Paprastas pavyzdys: vidutinio dydžio šeimyninis „Kia EV6“ su dviem elektros varikliais išvysto 239 kW galią ir nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėja per 5,3 sek., o jo versija su vienu 168 kW varikliu tai padaro per 7,7 sek. Vis dėlto pirmasis modelis vienu įkrovimu nuvažiuoja iki 546 km, o antrasis – iki 582 km. Skirtumas nėra milžiniškas, bet yra apie ką pagalvoti dėliojant prioritetus. Be to, skirsis ir tokių modelių kaina.
Palyginkime su panašių parametrų vidaus degimo varikliu varomu automobiliu. Galime išlikti nuoseklūs ir vėl pasiremti „Porsche“ pavyzdžiu: populiarus modelis „Cayenne“ su trijų litrų darbinio tūrio 260 kW galios benzininiu varikliu nuo 0 iki 100 km/val. pagreitėja per 6 sek. Tiesa, šis SUV sveria beveik puse tonos mažiau negu EV6 elektromobilis.
Turėkite strategiją
Pavyzdžių, skatinančių racionaliai susidėlioti reikalavimus norimam elektromobiliui, yra gerokai daugiau. Visai kaip finansų rinkose, kur svarbu turėti strategiją, elektromobilių pasaulyje technologijų pažanga ir infrastruktūros plėtra leidžia vairuotojams iš anksto susidėlioti planą, kaip saugiai ir patogiai naudotis būsimu automobiliu.
Dažnai skraidote ir paliekate elektromobilį stovėti oro uosto aikštelėje su nedideliu įkrovos likučiu? Naujausių modelių išmanioji valdymo programinė įranga neleis baterijai išsikrauti net ir labai ilgo stovėjimo metu – pakanka pasidomėti, kurie modeliai pasižymi tokia įranga, ir galvos skausmo bus gerokai mažiau.
Ilgose kelionėse norite trumpų sustojimų baterijos energijos atsargoms atstatyti? Rinkitės sparčiai įsikrauti galinčius elektromobilius. Pavyzdžiui, tokius, kuriuose sumontuota 800 V įtampos elektros sistema. Dabartinėje rinkoje šį sprendimą jau siūlo ne vienas gamintojas: tokia elektros sistemos architektūra naudojama ir mano minėtuose „Kia“ elektromobiliuose, ją taip pat galima aptikti daugybėje „Audi“, „Hyundai“, „Porsche“, „Mercedes-Benz“ ir kitų markių modelių.
Neramina elektros kainos faktorius? Tuomet įsivertinkite savo savaitinius maršrutus: įkrovimas namuose, net ir iš buitinio lizdo, daugeliui šeimų padengia 80 proc. kasdienio energijos poreikio. O namuose galima pasirūpinti palankiais tarifais ne piko valandomis – priklausomai nuo konkretaus pasirinkimo, įmanoma užsitikrinti sąlygas, kurios leis 100 kilometrų kelionę įsikrauti vos už 2 eurus.
Savo patirtimi galiu patvirtinti, kad tinkamai suderinus elektros gamybą, kaupimą ir elektromobilio naudojimą, finansinė nauda tampa aiški ir reikšminga. Kadangi naudoju saulės elektrinę ir namuose įrengtus elektros kaupiklius, o didžiąją dalį reikalingos energijos pasigaminu pats, realios mano elektromobilio naudojimo sąnaudos yra gerokai mažesnės nei daugelis įsivaizduoja.
Paskaičiavau – kiekvienas nuvažiuotas 100 km man kainuoja tiek mažai, jog, palyginti su analogiško benzininio ar dyzelinio automobilio išlaidomis degalams, susitaupo apie 10 eurų. Mūsų šeima nemažai keliauja, todėl per metus elektromobiliu įveikiame daugiau kaip 30 000 km. Tai reiškia apie 3 000 eurų metinį taupymą, o per trejus metus ši suma jau siekia net apie 10 000 eurų.
Finansinė ir mentalinė grąža
Eikime toliau. Tarptautinės energetikos agentūros skaičiavimai rodo, kad ličio jonų baterijų kaina nuo 2010-ųjų krito 90 proc., o jų energijos tankis nuolat didėja. Tai reiškia, kad ateityje „kapitalo kaštai“ – brangiausias elektromobilio komponentas – taps vis mažesne visos vertės dalimi. Taigi mažės ir investicijos priklausomybė nuo baterijos būklės.
Man taip pat svarbi ir mentalinė grąža – suvokimas, kad pasirinkę elektromobilį prisidedate prie švaresnės savo artimiausios aplinkos. Argi tai nėra moralinis pasitenkinimas žinant, kad jūsų automobilis ne tik taupo jūsų pinigus, bet ir padeda saugoti miestų, kuriuose važinėjate, triukšmo bei taršos lygį?
O dabar įsivaizduokime, kad vietoje kas mėnesį degalams išleidžiamų 100 eurų šią sumą nuosekliai investuotumėte. Tai – visiškai realus scenarijus daugeliui elektromobilių vairuotojų, ypač tiems, kurie elektrą gaminasi patys.
Jei kiekvieną mėnesį investuotumėte po 100 eurų ir vidutinė metinė investicinė grąža siektų apie 10 proc., per 10 metų sukauptumėte apie 20 000 eurų. Per 20 metų ši suma išaugtų iki 76 000 eurų, o per 30 metų jau viršytų 220 000 eurų. Ir visa tai – tik dėl sprendimo važiuoti taupiau, tvariau ir strategiškai.
Finansų rinkoje sakoma, kad geriausia investicija yra ta, kuri leidžia miegoti ramiai. Manau, kad ši metaforiška rizikos valdymo ir gaunamos grąžos teorija leidžia kitaip pažvelgti į elektromobilį – nebe kaip į naujovę, bet kaip į logišką, tvarią ir ilgalaikę investiciją, jei ji daroma apgalvotai ir įvertinus visas galimybes. Kuo geresnis planavimas, tuo mažiau staigmenų.
