Vien todėl, kad turite žarną, kibirą ir savo kiemą, pasak R.Joskaudienės, dar nereiškia, kad transporto priemonę galima plauti bet kur.
„Daug savivaldybių taisyklės draudžia plauti transporto priemones ne tam skirtose vietose, o kai kur draudimas aiškiai apima gatves, aikštes, parkus, paplūdimius, teritorijas prie upių ir ežerų, gyvenamųjų namų kiemus ir kitas nepritaikytas vietas“, – primena teisininkė.
Kada galima plauti automobilį?
- Specializuotose plovyklose;
- Savitarnos plovyklose;
- Kitose vietose, kur nuotekos yra surenkamos ir tvarkomos pagal reikalavimus.
Esminis kriterijus, pasak R.Joskaudienės, vanduo su nešvarumais negali patekti į aplinką.
Kada plauti negalima?
- Daugiabučių kiemuose;
- Gatvėse, stovėjimo aikštelėse;
- Prie upių, ežerų, pakrantėse;
- Miškuose ar kitose natūraliose teritorijose;
- Bet kur, kur vanduo nubėga į gruntą ar lietaus kanalizaciją.
Pasak teisininkės, net jei „tik perliejate vandeniu“ – tai vis tiek laikoma plovimu.
Kodėl tai svarbu?
Plaunant automobilį, anot R.Joskaudienės, nuo jo nusiplauna alyvos ir kuro likučiai, kelių druskos, cheminės medžiagos.
Pasak jos, visa tai gali patekti į gruntą ar vandens telkinius ir sukelti aplinkos taršą.
Kokia atsakomybė už pažeidimus?
Baudos, pasak teisininkės, gali siekti nuo 20 iki 140 Eur, pakartotinai – iki 600 Eur.
„Praktikoje dažnai pakanka kaimyno skundo arba atsitiktinio patikrinimo“, – įspėjo R.Joskaudienė.
Anot jos, didžiausia klaida – manyti, kad „mano kiemas, tad mano taisyklės“.
Teisiniu požiūriu, pasak jos, svarbiausia ne vieta, kuri jums priklauso, o poveikis aplinkai.
„Plovykla kainuoja kelis eurus. Bauda – keliasdešimt ar net šimtus“, – apibendrino ji.
