Autoplius.lt žvelgia į realią situaciją ir aiškinasi, ar jau apsimoka persėsti į elektromobilį.
Elektromobilių banga: skaičiai, kurie pasako daug
● 2020 m. Lietuvoje buvo vos apie 4000 registruotų elektromobilių.
● 2025 m. pradžioje jų jau daugiau nei 20 000 – ir skaičius sparčiai auga.
● Valstybės tikslas: iki 2030 m. turėti bent 230 000 elektromobilių.
Tendencija labai aiški: elektromobiliai tampa vis populiaresni. Tai lemia didėjanti naudotų modelių pasiūla, vis atsirandantys nauji modeliai, gerėjanti infrastruktūra, valstybės paskatos ir stipriai auganti mūsų šalies ekonomika.
Ar tikrai elektromobiliai tik pasiturintiems?
Dažnas mitas – elektromobiliai brangūs. Pradžioje, kai jie tik pasirodė, tai buvo tiesa. Tačiau bėgant metams situacija keičiasi.
● Nauji elektromobiliai kainuoja nuo 20 000 – 25 000 € (pvz., „Dacia Spring“, „Citroen E-C3“, „BYD Dolphin Surf“).
● Naudotų elektromobilių rinka auga: už 7 000 – 10 000 € galima įsigyti 5–7 metų „Kia Soul“, „Nissan Leaf“ ar „Renault Zoe“.
● Populiariausi 2025 metų naudoti elektromobiliai Lietuvoje: „Tesla Model 3“, „Nissan Leaf“, „Tesla Model Y“, ir „Volkswagen ID.4“.
Be to, galima pasinaudoti valstybės parama: iki 5000 € už naują elektromobilį ir iki 2500 € už naudotą. Taigi elektromobilis tampa dar labiau prieinamas vidutines pajamas gaunančiam vairuotojui. Daugiau informacijos ir sąlygos.
Įkrovimas: ar Lietuvoje jau patogu?
Vienas iš pagrindinių klausimų, kankinančių vairuotojus, norinčius persėsti į elektromobilį – krovimas.
2025 m. situacija atrodo štai taip:
● Lietuvoje veikia daugiau nei 1200 viešų įkrovimo stotelių.
● Didžiuosiuose miestuose krovimo vietų itin daug. Vilniuje jų virš 300.
● Magistralėse („Via Baltica“, Vilnius–Klaipėda) greito įkrovimo stotelės įrengtos kas 50–70 km.
● „Ignitis“, „Eleport“, „UniPark“ ir kiti operatoriai nuolat plečia tinklą.
● Vilniuje jau įrengta greičiausia Baltijos šalyse įkrovimo stotelė – 400 kW.
Tiesa, gyvenantiems daugiabučiuose įkrovimo klausimas išlieka sudėtingesnis – dauguma dar neturi galimybės įsirengti savo krovimo vietos. Vienintelė išeitis – krauti darbe, arba viešo įkrovimo stotelėse.
Kiek iš tiesų kainuoja kelionės elektromobiliu?
Visų pirma suprasti, kad elektromobiliai, kaip ir modeliai su vidaus degimo varikliais turi skirtingas sąnaudas. Tad skaičiuodami, tiek vienu, tiek kitu atveju imsime taupiai važiuojančius automobilius:
● Dyzelis: Sąnaudos – 7 l/100 km. Jei šiuo metu 1 l dyzelino kaina yra 1,6 Eur., tai 100 km kainuos 11,2 Eur.
● Benzinas: Sąnaudos – 8 l/100 km. Jei šiuo metu 1 l benzino kaina yra 1,55 Eur, tai 100 km kainuos 12,4 Eur.
● Elektromobilis, kraunant namų elektros kaina: Sąnaudos – 17 kWh/100 km. Jei vienos kWh kaina – 0,21 ct/kWh, tai 100 km kainuos 3,36 Eur.
● Elektromobilis, kraunant viešo įkrovimo stotelėse: Jei sąnaudos – 17 kWh/100 km, o vienos kWh kaina „Ignitis“ stotelėje šiuo metu – 0,37 ct, tai 100 km kainuos 6,29 Eur.
● Elektromobilis, kraunant namuose ir naudojant savo pasigamintą energiją. Jei turite saulės elektrinę ir mokate už 1 kWh po 0,06 Eur, tai 100 km kainuos vos 1,02 Eur.
● Elektromobilis, kraunant namuose savo gaminta energija kai šviečia saulė: jei esate įsirengę elektromobilių įkrovimo stotelę su dinaminiu valdymu, kol šviečia saulė – elektra bus nemokama.
Esmė ta, kad net ir kraunant viešose stotelėse važiuoti elektromobiliu yra dvigubai pigiau nei su benzinu. Kraunant namuose – daugiau nei tris kartus pigiau. O jei turite saulės kolektorius – daugiau nei dešimt kartų pigiau (neskaičiuojant saulės elektrinės kainos red. past.).
Priežiūra ir remontas: kas pigiau, kas brangiau?
Elektromobiliai turi mažiau judančių dalių.
● Nereikia keisti alyvos, filtrų, sankabos.
● Stabdžių trinkelės tarnauja ilgiau (dėl regeneracinio stabdymo).
● BET: baterijos keitimas gali kainuoti 5000–12 000 € (jei to prireiktų).
Gera žinia – baterijos patvarios. Gamintojai dažnai suteikia 8 metų arba 160 000 km garantiją. Realiai daugelis elektromobilių išlaiko bent 70–80 % talpos ir po 10 metų.
Ekologija: ar elektromobiliai tikrai „žalesni“?
Kritikai sako, kad elektromobiliai ne tokie jau švarūs – baterijų gamyba tarši, o elektra ne visada žalia. Ir tai yra tiesa, bet:
● Įprastas automobilis visą gyvenimą išmeta CO₂.
● Elektromobilis, nors ir gaminamas taršiau, eksploatacijos metu taršos beveik neturi.
● Po maždaug 2 – 3 metų naudojimo, elektromobilio CO₂ pėdsakas tampa mažesnis nei benzininio ar dyzelinio.
Lietuvoje jau daugiau nei 70 proc. elektros gaminama iš atsinaujinančių šaltinių, o tai, šiuo atveju, yra tik į naudą.
Kasdienė realybė
Plusai:
● Tylus, malonus važiavimas.
● Greita akceleracija (net negalingi elektromobiliai turi greitą akceleraciją).
● Pigus eksploatavimas.
● Nemokamas parkavimas daugelyje miestų.
● Galimybė važiuoti A+ juosta (Vilniuje, Kaune).
● Valstybės paskata įsigyjant automobilį.
Minusai:
● Įkrovimas užtrunka (net greitoje stotelėje – 20–40 min.).
● Ilgos kelionės reikalauja planavimo.
● Baterijos talpos mažėjimas.
Elektromobiliai ir lietuviška žiema
Dar viena elektromobilių pirkėjų baimė – eksploatacija žiemą.
● Šaltyje baterija praranda dalį talpos. Nuvažiuojamas atstumas sumažėja apie 20–30 proc.
● Krovimas šaltuoju metu vyksta lėčiau.
● Tačiau interjero šildymas – momentinis. Nereikia laukti, kol sušils vidaus degimo variklis.
Praktiškai tai reiškia, kad jei elektromobilis vasarą nuvažiuoja 350 km, tai žiemą įveiks apie 250 km. Miesto režimui – pilnai pakanka, tarpmiestinėms ar tarptautinėms kelionėms – mažoka.
Taigi – verta ar neverta?
Kam verta:
● Miesto vairuotojams, važiuojantiems iki 150 km per dieną.
● Turintiems galimybę krauti namuose.
● Turintiems galimybę krauti darbe.
● Norintiems mažesnių eksploatacijos išlaidų.
● Vairuotojams, kuriems svarbi ekologija ir inovacijos.
Kam dar neverta:
● Gyvenantiems kaime, kur įkrovimo stotelės retos.
● Dažnai keliaujantiems po kelis šimtus kilometrų per dieną.
● Neturintiems galimybės krauti namuose ar darbe.
Įdomūs faktai pabaigai
● Pirmasis elektromobilis atsirado dar 1832 m. – daug anksčiau nei benzininis automobilis.
● „Tesla Model S Plaid“ gali įsibėgėti iki 100 km/h greičiau nei dauguma sportinių „Ferrari“. Modelis turi 1020 AG ir nuo 0 iki 100 km/h įsibėgėja per 2,1 s.
● Elektromobilio bateriją teoriškai galima panaudoti kaip namų elektros saugyklą – kai kas tai jau daro Vakarų Europos šalyse.
Išvada
2025-aisiais elektromobilis Lietuvoje jau nebėra egzotika. Tai – reali, vis labiau prieinama alternatyva tradiciniam automobiliui. Tiesa, jis patogus dar ne visiems, tačiau tiems, kurie dažniausiai važinėja mieste ir turi kur pasikrauti, elektromobilis gali reikšti ne tik mažesnes išlaidas, bet ir naują vairavimo patirtį.
