Kiekvienos sėdynės viduje slypi daugybės specialistų kurta sudėtinga inžinerija, kad tiek automobilio vairuotojas, tiek keleiviai jaustųsi ne tik patogiai, bet ir būtų apsaugoti eismo įvykio metu. Apie sėdynių paslaptis ir ateitį žurnalui „Keturi ratai“ papasakojo sėdynių gamintojo „Recaro“ inžinerijos padalinio viceprezidentas Matthiasas Fischbachas.
„Recaro“ tikriausiai žinote kaip sportinių ar sportiškų sėdynių gamintoją. Tačiau įmonė gamina gerokai daugiau – nuo vaikiškų kėdučių iki sunkvežimių ar autobusų vairuotojų krėslų, kuria sėdynes daugumai premium segmento automobilių gamintojų ir netgi lėktuvams.
Tačiau ir dėl sporto neklystate, mat būtent šioje srityje atsiskleidžia visas inžinerinis meistriškumas, kad vairuotojas jaustųsi kuo patogiau, saugiau ir nesiskųstų ergonomika.
50 metų
„Recaro“ buvo pirmieji, 1965 metais sukūrę sportišką sėdynę masinės gamybos automobiliams. Iki tol keleiviai sėdėdavo ant medžiaga aptrauktų kėdžių, kurių paminkštinimams buvo naudojamos spyruoklės. „Recaro“ sėdynę prikimšo kelio nelygumus absorbuojančių putų ir pridėjo tik lenktyniniuose automobiliuose esančius paminkštinimus šonuose, neleidusius nugriūti staigiau pasukus vairą. Tokios sėdynės pirmą kartą standartiškai pasirodė „Porsche 911“ modelyje.
Po to naujos kartos sėdynės pasirodė 1973-aisiai, vėliau – 1983 metais. Buvo patobulinta jų sėdėjimo pozicija, sukurtos geriau kelio smūgius absorbuojančios medžiagos, pailginta apatinė sėdimoji dalis. Jos tiesiog tapo gerokai komfortiškesnės ir dar geriau prilaikė posūkiuose.
Svarbesnė evoliucija įvyko 1989 metais, kai atsirado sėdynė su vientisa atrama. Šiandieninių sportiškų sėdynių pirmtakė. Vientisa atrama ir konstrukcijoje panaudotos stiklo pluošto tvirtinimo detalės leido gerokai padidinti sėdynės tvirtumą, kartu ir saugumą.
Saugumas – svarbiausia
Tokios „Recaro“ sėdynės, kokios į automobilius montuojamas šiandien, atsirado 2006 metais. Jos ne tiek jau daug skiriasi nuo lenktynėms skirtų sėdynių, tik yra gerokai patogesnės.
Pirmoji sėdynė gebėdavo atlaikyti maždaug 800 Nm jėgą, šiandieninės – net 2 000 Nm
„Šiandien sėdynes gaminame iš kompozitinių medžiagų – tai leidžia joms išlikti plonoms ir kartu itin tvirtoms. Pirmoji sėdynė gebėdavo atlaikyti maždaug 800 Nm jėgą, šiandieninės – net 2 000 Nm. Taigi ji priekinio smūgio atveju apsaugos jus nuo iš bagažinės atskriejančių daiktų, taip pat nesulūš smūgio į galą metu“, – faktus žėrė Matthiasas Fischbachas.
Inžinierius tęsė, kad antras dalykas po saugumo – ergonomika. Vairuotojas atsisėdęs ant sėdynės iš karto privalo jaustis patogiai. Tinkamai sureguliavus, visi valdikliai automobilio salone turi būti pasiekiami pakėlus ar šiek tiek ištiesus ranką, nesilenkiant į priekį. Sėdynė privalo būti tokia, kad tiek vairuotojas, tiek keleiviai galėtų sėdėti ilgą laiką nepavargdami, nors automobilis ir kratosi važiuodamas per kelio nelygumus.
„Dabartinių sėdynių atlošus gaminame taip, kad jie imituotų stuburo liniją. Taip pat ji turi prisiderinti ir prie žmogaus kūno linijų, apgaubti jį, kad posūkiuose būtų atrama ne tik juosmens, bet ir pečių srityje“, – aiškino gamintojų atstovas.
Svorio taupymas
Kad ir kokios patogios, saugios šiuolaikinės sėdynės atrodytų, sparčiai į priekį žengianti automobilių pramonė kelia naujus reikalavimus. Bene pagrindinis – svorio mažinimas. Kilogramai ir net gramai taupomi dėl mažesnių degalų sąnaudų ir teršalų emisijų.
Frankfurto automobilių pardoje „Recaro“ pristatė ateities sėdynės koncepciją. Nors išoriškai nuo šiuolaikinių sėdynių ji skiriasi tik dizainu, Matthiasas išvardijo gerokai daugiau skirtumų.
„Šią koncepciją sukūrėme derindami skirtingus reikalavimus: mažinome svorį gamintojams ir didinome komfortą keleiviams. Stengėmės sukurti kuo kompaktiškesnį produktą, sumažinome medžiagų kiekį tarp keleivio ir sėdynės karkaso. Šį išliejome taip, kad kuo labiau atitiktų žmogaus kūno sudėjimą, kad būtų patogu sėdėti ir be jokių paminkštintų kilimėlių.
Svorį taupėme iš viršaus į apačią, kad automobilių gamintojams padėtume mašinos svorio centrą nuleisti žemyn. Gamindami sėdynės atlošą naudojome anglies pluoštą, taigi sutaupėme trečdalį svorio ir gavome dilesnį standumą. Naujos kartos sėdynė pajėgi atlaikyti iki 2 500 Nm jėgą“, – aiškino M. Fischbachas.
Sėdynėje miegosime
Pasak pašnekovo, tokios sėdynės po penkmečio turėtų būti gaminamos masiškai. Tačiau, mąstant apie dar tolimesnę ateitį, automobilio sėdynės filosofiją teks kurti iš naujo. Autonominių automobilių salonai turėtų drastiškai pasikeisti: vairuotojui nebereikės transporto priemonės vairuoti, kelionės metu jis galės atsipalaiduoti, pasikeis jo poreikiai, tad ir sėdynių gamintojams bus iškelti nauji reikalavimai.
„Taip, salonai drastiškai pasikeis, jiems reikės visiškai kitokių sėdynių. Sėdynių gamintojams tai – nauji iššūkiai. Tačiau tai nenutiks per naktį. Nors automobiliai teoriškai jau gali važiuoti patys, liko dar daug darbo. Dar daug reikės padaryti derinant teisinius reikalus. Manome, kad į gatves autonominiai automobiliai išriedės po 20–30 metų, taigi kol kas kitą žingsnį žengiame su vis dar vairavimui pritaikyta sėdyne“, – pokalbį baigė „Recaro“ inžinerijos padalinio viceprezidentas Matthiasas Fischbachas.
