Išsamioje apžvalgoje aptariama rinkos apyvarta, sandoriai, populiarūs modeliai, importas, elektromobilių paklausa ir, žinoma, parko amžius.
Šį ketvirtį statistika ir toliau nuteikia pozityviai. Sandorių kiekiai – auga. Apyvarta – auga. Ypač – naujų automobilių segmente. Šiemet nutiko ir tai, ko nematėme jau labai seniai: vidinis šalies automobilių parko amžius ne padidėjo, o liko nepakitęs.
Šį ketvirtį Lietuvoje buvo pasirašyta 97,6 tūkst. automobilių pardavimo sutarčių. Tai – beveik 10 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Labiausiai, net 46,3 proc. augo naujų automobilių sandorių kiekis. Šalyje šį ketvirtį naują automobilį įsigijo net 3,7 tūkst. vairuotojų daugiau nei prieš metus. Viso – 11,6 tūkst.
Lietuvoje jau registruotų automobilių sandorių kiekis per metus taip pat augo. Tačiau kiek santūriau – 9,3 proc., o importuojamų transporto priemonių kiekis beveik nepakito. Metinis pokytis – vos 0,6 proc.
Rinkos apyvarta ir toliau rodo net labai teigiamus skaičius. Šį ketvirtį ji siekia 1212,2 mln. eurų. Bendras ketvirčio augimas – 19,1 proc.
Jei šį ketvirtį lygintume su antruoju 2025 metų ketvirčiu, kai naujų automobilių rinkos augimas siekė 45 proc., tai šį ketvirtį augimas šiek tiek sulėtėjo, tačiau apyvarta vistiek augo 40 proc. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Naudotų automobilių apyvarta per metus ūgtelėjo 11,6 proc., arba 82 mln. eurų. Panašus augimas matomas jau antrą ketvirtį iš eilės.
Vidutinė naudoto automobilio kaina mūsų šalyje šį ketvirtį siekia 9,6 tūkst. eurų. Per metus ji paaugo 4,8 proc., t.y.: 460 eurų, tačiau vis dar nesiekia aukščiausios 2024 metų ribos, kurią matėme paskutinį metų ketvirtį – 9,8 tūkst. eurų.
Jei Lietuvos rinkoje išskirtume naudotus elektromobilius – vidutinė kaina gerokai išaugtų. Šį ketvirtį ji siekia 23,9 tūkst. eurų. Vidutinė kaina tokia didelė, nes Lietuvos rinkoje nėra senesnių nei 15 metų elektromobilių, tad jie į statistiką nepatenka.
Plius – elektromobiliai gana greitai nuvertėja, tad vairuotojai naudojasi proga įsigyti kelių metų senumo prabangų ar sportišką modelį („Audi e-tron“, „Mercedes-Benz EQA“, „Jaguar I-Pace“, „Mini Cooper SE“) už 25 – 30 tūkst. eurų. Tokių modelių skelbimų Autoplius.lt portale ir šiandien yra net keli šimtai.
Žinoma, dažnas pirkėjas dar susimažina kainą pasinaudodamas valstybės siūlomomis subsidijomis. Tačiau tokiu atveju perkamas elektromobilis negali būti senesnis nei 4 metai. O tokio amžiaus modelių kaina dažnu atveju ir yra panaši į vidurkį.
Na, o vidutinė naujo automobilio kaina (2025 m. II ketv. duomenimis) mūsų šalyje siekia 33,1 tūkst. eurų. Lyginant su antruoju 2024 metų ketvirčiu kaina sumažėjo 9,8 proc. Paskutinį kartą vidutinė naujo automobilio kaina buvo mažesnė tik 2022 metų antrą ketvirtį.
Žvelgiant giliau į praėjusio ketvirčio kainų pokyčius naudotų automobilių segmente, matosi aiškus pasirašytų sandorių vertės augimas 1 metų dar nesulaukusių automobilių grupėje. Vidutinė kaina paaugo nuo 34,2 tūkst. eurų iki 43,6 tūkst. eurų. Metinis augimas – 27,6 proc.
1–5 metų amžiaus grupėje kainos, lyginant su trečiuoju 2024 metų ketvirčiu liko nepakitusios, o automobilių nuo 6 iki 21 metų amžiaus kainų augimas tiesiog įprastas. Per metus kainos kilo nuo 5 iki 9 proc. Tai – įprasta infliacija, atitinkanti bendrą produktų kainų augimo tempą.
Kadangi naujų automobilių vidutinė kaina sumažėjo, natūralu, kad augančia apyvartą matome padidėjusio sandorių kiekio dėka. Lyginant su tuo pačiu 2024 metų laikotarpiu, naujų automobilių šį ketvirtį buvo nupirkta net 46,3 proc. daugiau. Nors augimas ir atrodo gan įspūdingai, o Lietuva kartu su Estija ir Rumunija yra šalys kurioms net pavyko šiek tiek sumažinti vidutinį automobilių vidinio parko amžių, vis dar turime vieną seniausių parkų Europos Sąjungoje
Nemenkas pasirašytų sutarčių augimas matomas ir 6–10 metų amžiaus automobilių segmente. Jis siekia 12,6 proc.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad vyresnių nei 21 metų sulaukusių automobilių (senesnių nei 2004 metai) pardavimai taip pat išaugo 6,3 proc.
Na, o statistika, kuri įprastai būna pozityvi – šį ketvirtį atrodo kitaip. Jau ilgą laiką mažėjantis į šalį importuojamų transporto priemonių amžiaus vidurkis padidėjo. Tiesa, nestipriai – vos 1 mėn., lyginant su tuo pačiu 2024 metų ketvirčiu. Dabar vidutinis įvežamo automobilio amžius – 10 metų ir 9 mėnesiai.
Didžiausią dalį į šalį importuojamų automobilių ir toliau sudaro dyzeliai. Šį ketvirtį – 59,5 proc. viso pyrago. Tiesa, jų dalis per metus sumažėjo 7,6 proc.
Benzininių modelių dalis išliko panaši kaip ir prieš metus. Trečią 2024 metų ketvirtį – 19,7 proc., 2025 metų – 20,4 proc. Prieaugis – 4,2 proc., arba 200 automobilių.
Hibridų dalis prieš metus buvo 11 proc., o dabar jau siekia 14,6 proc. Panašu, kad hibridiniai automobiliai ir toliau sistemingai vilioja pirkėjus nuo dyzelių. Metinis dalies augimas – 32,3 proc.
Elektromobilių metinis prieaugis taip pat solidus. Per metus elektra varomo transporto importas ūgtelėjo 41,5 proc. Pirmą kartą elektromobilių dalis importo parke sudaro 4 proc.
Per ketvirtį importo top 10 šalių lentelėje beveik nepasikeitė niekas. Vietomis apsikeitė tik Italija ir JAV. Pastaroji krito į šeštą, o Italija pakilo į penktą vietą. Tačiau jas skiria vos 14 įvežtų automobilių.
Kaip jau buvo aptarta anksčiau – naujų automobilių rinka solidžiai auga. Prie to prisideda mažėjanti vidutinė kaina, stiprėjanti šalies ekonomika, geros asmeninio lizingo sąlygos ir, žinoma, verslas. Šio ketvirčio augimas lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – 46,3 proc. O reeksportas sudaro mažiau nei 1 proc. T.y.: 85 iš 11 623 automobilių
Naujų automobilių pirkėjai gerokai palankiau žiūri į elektromobilius bei hibridus. Ir tai puikiai įrodo statistika. Per metus šalyje įsigyjamų hibridų dalis augo net 54,9 proc., ir dabar jie jau sudaro 53,1 proc. visų per šį ketvirtį nupirktų naujų automobilių.
Elektromobilių augimas atrodo dar įspūdingiau. Jis siekia 129,9 proc., lyginant su tuo pačiu 2024 metų ketvirčiu. Jie dabar sudaro 9,5 proc. viso naujų automobilių ketvirčio parko. Artėjame prie ES vidurkio, kuris šiuo metu siekia 15,2 proc.
Kurį laiką mažėję šį ketvirtį kilo ir dyzelių pardavimai naujų automobilių segmente. Jų nupirkta net 47,2 proc. daugiau nei prieš metus. Jie sudaro antrą pagal dydį pyrago dalį šiame segmente – 18,8 proc. Panašiai, kaip ir benzininiai modeliai – 18,6 proc.
Trečiąjį 2025 metų ketvirtį įspūdingus pardavimus pademonstravo „Škoda“. Gamintojo modelį „Octavia“ Lietuvoje per paskutinį ketvirtį įsigijo 644 vairuotojai ir dabar, tai – geriausiai parduodamas naujas modelis šalyje. Per metus šis modelis pakilo 8 pozicijomis į viršų ir pagerino pardavimus net 433 vnt. „Škoda“ pardavėjai Lietuvoje išduoda, kad įmonei sekasi puikiai. Vien per rugsėjį buvo parduoti 735 nauji šios markės modeliai.
Antroje vietoje – „Volkswagen T-Roc“. Šio modelio prieš metus lentelėje apskritai nebuvo. Matyt, pirkėjus patraukė atnaujintas dizainas ir konkurencinga startinė kaina – 25 tūkst. eurų.
Trečioje vietoje per daug nuo populiariausių viršūnės nenutolstantis „Toyota Rav4“. Tiesa, prieš metus „Rav4“ buvo nukritęs neįprastai žemai – į penktąją vietą. Visgi – per metus modelis ne tik pakilo į prizinę vietą, bet ir padidino pardavimus 284 automobiliais.
„Volkswagen“ maloniai stebina ir su naujuoju „Tayron“. Nors juo buvo pradėta prekiauti tik šiemet – modelis jau ketvirtoje vietoje pagal populiarumą. Per ketvirtį parduoti 414 šio modelio automobilių. Tikėtina, kad pirkėjams trūko modelio, užpildančio segmento tarpą tarp „Tiguan“ ir „Touareg“.
O įdomiausia tai, kad visi lentelėje esantys automobiliai, net ir „Volkswagen Tiguan“, kuris per metus nukrito iš 3 vietos į 10, padidino savo pardavimus lyginant su tuo pačiu 2024 metų ketvirčiu. „Tiguan“ – plius 21 automobilis.
Na, o elektromobilių lentelė – visiškai nauja, lyginant su tuo pačiu 2024 metų laikotarpiu. Vienintelis joje išsilaikęs modelis, per metus iš 10 į 8 vietą pakilęs „Toyota bZ4X“. Parduota – 40 modelių (21 vnt. daugiau nei prieš metus).
Lentelės ir pasaulio pardavimų lyderis – „Tesla Model Y“. Per ketvirtį 137 vairuotojai įsigijo šį modelį.
Antroje vietoje – tik šiemet rinkoje pasirodęs „Renault 5 E-tech“. Tiesa, pardavėjai Lietuvoje išduoda, kad prie šio pasiekimo itin stipriai prisidėjo viena šalies įmonė. Prekės ženklo atstovo „Sostena“ pranešime spaudai buvo rašoma, kad „Lietuvos paštas“ įsigijo net 164 naujus elektromobilius, kurių didžiąją dalį sudaro „Renault 5 E-tech” ir „Dacia Spring“. Pastarasis modelis puikuojasi 5 populiariausių elektromobilių lentelės vietoje.
Nauji modeliai rinkoje:
Stovyklavimui pritaikytas „Volkswagen California“;
Nauja „Audi Q5“ versija;
Elektra varomas „Audi Q6 e-tron“;
Elektra varomas „Audi A6 e-tron“;
Kinų gamybos įkraunamas hibridas „Lynk & Co 08“;
Kinų gamybos elektromobilis „Xpeng G9“;
Tik elektra varoma „Mazda 6E“;
Šalies vidinio parko amžius įprastai yra liūdinanti statistika. Lyginant su praėjusiais metais mūsų šalyje važinėjančių automobilių amžiaus vidurkis padidėjo 2 mėnesiais ir dabar siekia 17 metų ir 1 mėn.
Tačiau, jei lygintume su praeitu šių metų ketvirčiu – amžius liko nepakitęs. Ko jau seniai nebuvome matę. Tikėtina, kad didėjantys naujų automobilių pardavimai ir augantis apynaujų modelių importas lėtina vidinio parko senėjimą bei lėtai keičia statistikos kreivę.
PROGNOZĖS
Stebint nebe pirmą ketvirtį iš eilės pozityviai nuteikiančia statistiką, panašu, kad Lietuvos transporto rinka ir toliau augs. Tai daugiausiai lemia ir toliau užtikrintai auganti šalies ekonomika bei didėjantis gyventojų finansinis pajėgumas. Ypač stiprus pirkimų padidėjimas tikėtinas 2026 pavasarį. Didelė dalis gyventojų jau bus atsiėmę dalį antros pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų ir šylant orams pradės dairytis automobilio.
Vokietijos kancleris F. Merz paragino ES atsisakyti 2035 m. numatytos datos, nuo kurios būtų uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimai. Jei šis pokytis įvyktų, tikėtinas naujų automobilių su vidaus degimo varikliais kainos kritimas. Šiuo metu, pardavėjai (dėl matuojamo parduotų automobilių CO2 vidurkio) kainas yra išpūtę dirbtinai, siekdami padidinti elektromobilių pardavimus. Nelikus šios problemos – gamintojai galėtų sumažinti kainą.
Transporto rinką analizuojanti platforma „Autovista24“ 2026 metais prognozuoja nuosaikų lengvųjų automobilių pardavimų Europoje augimą. Apie 1 – 2 proc. su tolesniu, bet ne staigiu elektrifikacijos didėjimu. Bendra naujų automobilių gamybos prognozė 2026 m. šiek tiek pagerinta, tačiau su sumažėjusia EV dalimi.
Tinklapis reuters.com išanalizavęs Europos įkrovimo stotelių tinklą padarė išvadą, kad BEV (grynųjų elektromobilių) pardavimai bendrijoje ateityje ir toliau didės, tačiau ne tokiais tempais kokiais galėtų. Pagrindinė to priežastis – vis dar poreikio neatitinkanti krovimo infrastruktūros plėtra. BEV dalis didėja greičiau tose šalyse, kuriose infrastruktūra yra platesnė ir patogesnė.
