Sekite 15min Google
„Gurtam Toyota Gazoo Racing Baltics“ lenktynininkas sako, kad išsirinkti tinkamas žiemines padangas nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Skiriasi jų gumos mišiniai, paskirtis ir elgsena ant sniego, ledo ar šlapio asfalto. Todėl renkantis padangas pirmiausia reikėtų įvertinti savo kasdienius maršrutus ir važiavimo sąlygas.
„Lenktynėse labai gerai supranti, kiek daug priklauso nuo padangų. Tačiau kasdieniame eisme galioja tie patys fizikos dėsniai – automobilį su keliu jungia keturi palyginti nedideli padangų kontakto plotai. Kai prireikia staigiai stabdyti ar išvengti kliūties, būtent nuo jų priklauso labai daug. Todėl išskirčiau penkis dalykus, kuriuos pats pirmiausia įvertinčiau ruošdamasis žiemai“, – sako B.Vanagas.
1. Trys milimetrai – leidžiama. Bet ar saugu?
Lietuvoje minimalus leistinas lengvųjų automobilių žieminių padangų protektoriaus gylis yra 3 mm. Tačiau daugiausia kartų Dakare startavęs lietuvis rekomenduoja nelaukti, kol padangos pasieks šią ribą.
„Mano asmeninė rekomendacija – žiemą nenaudoti padangų, kurių protektoriaus gylis mažesnis nei 5 mm. Naujos žieminės padangos dažniausiai turi apie 8–10 mm protektorių. Žiemą gali tekti važiuoti per šlapią sniegą, provėžas ar nevalytus kelius. Tokiose situacijose protektoriaus gylis turi didelę reikšmę. Trys milimetrai yra teisinis minimumas, o ne mano rekomenduojama saugumo riba“, – pabrėžia patyręs Dakaro lenktynininkas.
2. Padanga gali atrodyti gera, bet būti per sena
Vien protektoriaus gylio nepakanka. Kitas dalykas, kurį verta patikrinti prieš žiemą, – padangos amžius ir bendra jos būklė.
Pagaminimo savaitę ir metus galima nustatyti pagal keturis paskutinius DOT žymėjimo skaitmenis ant padangos šoninės sienelės. Pavyzdžiui, žymėjimas „3523“ reiškia, kad padanga pagaminta 2023 metų 35-ąją savaitę.
„Jeigu padangai penkeri ar šešeri metai, jau pradėčiau rimčiau vertinti jos būklę. Guma sensta ir ilgainiui gali kietėti. Žinoma, labai svarbu, kaip padanga buvo naudojama ir kur laikoma vasarą. Vien amžius dar nereiškia, kad ją būtina išmesti, tačiau gražus protektorius savaime negarantuoja gero sukibimo“, – aiškina Benediktas Vanagas.
3. Dygliai ar be dyglių? Pirmiausia atsakykite, kur važinėjate
Pasak Lietuvos Dakaro legendos, vieno teisingo pasirinkimo visiems vairuotojams nėra – sprendimą turėtų diktuoti realios kasdienio vairavimo sąlygos.
„Jeigu daugiausia važinėjate mieste, magistralėmis, naudojatės požeminėmis aikštelėmis, dažniausiai rinkčiausi kokybiškas nedygliuotas padangas. Jeigu kasdien tenka važiuoti prastai valomais užmiesčio keliais, kur dažnas ledas, rimtai svarstyčiau dygliuotas“, – sako B.Vanagas.
Svarbu įvertinti ir tai, ar žiemą automobiliu planuojama vykti į užsienį.
„Jeigu automobiliu planuojate keliauti į Vakarų Europą per Lenkiją, dygliuotos padangos netinka, nes Lenkijoje jas naudoti draudžiama. Taigi pasirinkimą kartais nulemia ne vien mūsų žiema, bet ir kelionių maršrutai.“
4. Ne visos žieminės padangos skirtos vienodai žiemai
Dar viena dažna klaida – manyti, kad visos žieminės padangos iš esmės yra vienodos.
„Yra vadinamosios šiaurietiškos, arba „Nordic“, padangos, skirtos šaltesniam klimatui, sniegui ir ledui. O yra europinio tipo žieminės padangos, labiau pritaikytos šlapiam ar sausam asfaltui, didesniam greičiui ir švelnesnėms žiemoms.
Lietuvoje aš dažniausiai rinkčiausi minkštesnio mišinio, šiaurietiško tipo padangas. Jos gali greičiau dėvėtis važinėjant šiltu asfaltu, tačiau man svarbiausia ne tai, kiek ilgai padanga tarnaus, o kaip ji suveiks tada, kai sukibimo labiausiai reikės“, – sako „Gurtam Toyota Gazoo Racing Baltics“ lenktynininkas.
Sportininkas priduria, kad vien padangos kaina ar gamintojo vardas neatsako į klausimą, ar ji tinkamiausia konkrečiam vairuotojui. Vertėtų pasidomėti ir nepriklausomų padangų bandymų rezultatais, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kokiomis sąlygomis konkretus modelis buvo išbandytas.
5. Temperatūra krenta – kartu gali kristi ir slėgis
Paskutinis B.Vanago patarimas susijęs su paprasta fizika, kurią prasidėjus šalčiams vairuotojai neretai pamiršta.
„Įsivaizduokite, kad padangas pakeitėte, kai lauke buvo +15 °C, o po kurio laiko temperatūra nukrito iki –20 °C. Tai net 35 laipsnių skirtumas. Tokiomis sąlygomis slėgis padangose gali sumažėti maždaug 0,3–0,4 baro, priklausomai nuo pradinio slėgio ir matavimo sąlygų.
Todėl labai svarbu reguliariai tikrinti slėgį šaltose padangose ir palaikyti automobilio gamintojo rekomenduojamą vertę. Slėgis turi įtakos ne tik padangos dėvėjimuisi, bet ir automobilio valdymui bei stabdymui“, – teigia Benediktas Vanagas.
Svarbiausia – ne vien įvykdyti reikalavimą
Penkioliktajam Dakarui besiruošiančio lietuvio teigimu, ruošiantis žiemai svarbu galvoti ne tik apie tai, ar automobilis formaliai atitinka nustatytus reikalavimus.
„Padangos yra vienas svarbiausių automobilio saugumo elementų. Galime turėti moderniausias elektronines stabilumo sistemas, keturis varančiuosius ratus ir puikius stabdžius, bet jeigu padangos neturi sukibimo, visų šių sistemų galimybės tampa labai ribotos.
Todėl mano patarimas paprastas – padangas rinkitės ne tam, kad atitiktumėte lapkričio 10-osios reikalavimą, o tam, kad saugiai važiuotumėte visą žiemą“, – pataria B.Vanagas.
