Asociacijos narių nuomone, viešasis transportas daugelyje sričių ne tik nenusileidžia asmeniniams automobiliams, bet netgi juos pralenkia. Tam jie parengė improvizuotą penkių klausimų dvikovą.
1 raundas. Patogumas
Neabejotinai šiame raunde lažybų bendrovės statytų už asmeninius automobilius, bet lengvos kovos nesitikėkite – viešasis transportas turi slaptų ginklų.
Niekas nesiginčys, jog automobiliai suteikia judėjimo laisvę – važiuoji kada nori ir kur nori. Bent jau tol, kol neatsidūrėme griovyje ar pelkėje. Be to, šiuolaikiniai automobiliai tiesiog kimšte prikimšti visokiausių komforto sistemų, tad galime džiaugtis ir kokybiškais muzikos garsais, ir maloniu mikroklimatu, ir kitais patogumais.
O ką gali pasiūlyti viešasis transportas? Į kiemus neužsuka? Neužsuka. Prie tvarkaraščio derintis reikia? Reikia. Įdiegtų komforto sistemų mažiau? Mažiau.
Tai nugalėtojas aiškus? Dar ne. Prie patogumo reikia aptarti ir kitą medalio pusę – vairavimą ir transporto priemonės priežiūrą.
Ar kam nors iš viešojo transporto keleivių reikia rūpintis autobusų ir troleibusų remontu, sukti galvas dėl padangų ir akumuliatorių, nepamiršti patikrinti tepalo lygį, rūpintis draudimu ir technine apžiūra bei įveikti daugybę kitų eksploatacinių rūpesčių? Ar reikia pačiam vairuoti spūsčių metu ir atvažiavus iki reikiamos vietos sukti galvą, kur teks statyti? Tikrai ne. O automobilių savininkams tai neišvengiami rūpesčiai, kurie akivaizdžiai sukuria daug nepatogumo.
Be to, ar gali viešuoju transportu savarankiškai keliauti žmonės, neturintys vairuotojų teisių? Gali. O kaip su automobiliu? Niekaip. O jei netyčia vakarėlyje per daug pasimėgavote vynu, ar galite į namus sugrįžti nuosavu automobiliu? Žinoma, kad ne! Reikia arba draugų pagalbos, arba to pačio viešojo transporto.
Tuo labiau, kad viešasis transportas – ne tik keliavimo priemonė, o greičiau net ir tam tikras gyvenimo būdas – galima lengvai susipažinti su naujais įdomiais žmonėmis, skaityti žurnalus, knygas ar naršyti internete. Tie, kas nuolat darbo reikalais iš Kauno į Vilnių važinėja elektriniais traukiniais, pasakoja, kad kelionių metu perskaito ne vieną knygą, kurioms kitaip tiesiog neatrastų laisvo laiko.
Ir kuris transportas patogesnis? Jei esate milijonierius ir turite asmeninį vairuotoją, kuris rūpinasi visais automobilio keliamais rūpesčiais, tuomet, žinoma, tai automobilis. Kitu atveju nuspręsti sunkiau – tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus, jo galimybių ir motyvacijos.
Tad teisingumas reikalauja lygiųjų – nors viešasis transportas ir buvo įspaustas į kampą, bet raundą „atstovėjo“. Judam toliau.
2 raundas. Greitis
Automobiliu nepralenkti autobuso ar troleibuso – išties sudėtinga. Nebent laukiam autoservise ir liūdnu žvilgsniu palydim pro šalį zujančius autobusus, kurie, atrodo, niekada negenda ir nekelia jokių rūpesčių.
Nepalenktyniausi ir įstrigęs spūstyse, ypač jei šone yra laisva tik viešajam transportui skirta eismo juosta.
Bet tokių juostų nėra kiekvienoje gatvėje. Ir servisuose kasdien nelaukiame. Tad, dažniausiai sėdę į automobilį, ne tik pavysim, bet ir pralenksim daugumą tuo metu kursuojančių autobusų ir troleibusų.
Ir patys NVTKA entuziastai pripažįsta dažnai iš miestiečių girdintys tokius pasakymus: „autobusų maršrutai nepatogūs“, „troleibusai juda pernelyg lėtai“. Kartais – taip. Visgi, NVTKA tvirtai įsitikinę, kad tereikia visai nedaug – ir didelė dalis šių nepatogumų būtų išspręsta.
Tad, kokie vertinimai? Nors kova ir atkakli, bet šį raundą laimi automobiliai. Kol kas. Investavus ir įrengus išmaniuosius šviesoforus, daugiau prioritetinių viešajam transportui skirtų eismo juostų ir įdiegus kitus infrastruktūrinius sprendimus, viešojo transporto važiavimo greičio vidurkis gali žymiai padidėti.
3 raundas. Kaina
Čia užtenka tik elementariai paskaičiuoti.
Vilniuje 30-ies dienų bilietas kainuoja 28,96 €. Kad būtų paprasčiau skaičiuoti, apvalinkime iki 30 €. Taigi metams išleisime 360 €.
Pabandykite už šią sumą įsigyti automobilį, jį suremontuoti (jei automobilis ne naujas, remontas bus neišvengiamas), apdrausti, pripilti kuro ir pavažinėti po Vilnių visus metus. Mažų mažiausiai, tai neįmanoma.
O jeigu norite savaitgaliais ištrūkti iš miesto į kaimą? Reikėtų skaičiuoti tarpmiestinių autobusų bilietų kainas, bet garantuotai gausite analogišką rezultatą, jei sąžiningai sulyginsite bilietų išlaidas su visomis išlaidomis automobiliui.
4 raundas. Įvaizdis
Įsivaizduokite, jog esate vadybininkas, ar dar geriau – įmonės direktorius, ir į svarbų susitikimą atvykstate autobusu ar troleibusu. Išlipate stotelėje, esančioje priešais stiklinį klientų biurą, aplipusį prabangiais automobiliais, ir klientams nustėrusiu žvilgsniu žiūrint pro langus, išdidžiai žingsniuojate link jų.
Turbūt ištrauka iš romano – net nekyla jokia mintis, kad Lietuvoje taip gali būti tikrovėje, o ne košmariškame sapne. Juk ką pirmiausia pagalvos klientai, jei pamatys verslo partnerį autobuse ar troleibuse? Tik tai, kad jam jau bankrotas ir laikas baigti visus reikalus. Tai būtų lietuviškasis mąstymas. Na, o Skandinavijoje ar Vakarų Europos didmiesčiuose toks vaizdas yra kasdienis. Didžiosios kompanijos netgi skatina darbuotojus, kad ir kokias aukštas pareigas jie eina, naudotis viešuoju transportu – nemokamai suteikia mėnesinius bilietus.
Taigi automobilis Lietuvoje tapo nerašytu prestižo ir net statuso simboliu.
O viešasis transportas? NVTKA vyrukai tik liūdnai sukioja galvas – tikrai taip, dėl valdžios priešinimosi inovacijoms ir vengimo investuoti į keleivių pervežimo kokybės gerinimą, viešojo transporto įvaizdis šiuo metu yra ne juokais pašlijęs. Čia kaip lietuviškame priežodyje – „šaukštas deguto sugadina medaus statinę“. O jei to šaukšto iš politikų malonės būta ne vieno, tai ar keista, kad naudotis viešuoju transportu dabar vos ne gėda...
Na, ir pati visuomenė dar nėra pribrendusi, kartais netgi kai kuriems gėda naudotis viešuoju transportu. Kodėl? Mums asmeniškai labiau gėda būtų naudotis senesniu negu 10-ies metų automobiliu – nes smarkiai teršia aplinką, negu viešuoju transportu – juk grupinis keliavimo būdas yra ekologiškesnis. Galima pateisinti nebent vienkiemiuose gyvenančiuosius – ten autobusui važiuoti nei apsimokėtų, nei būtų ekologiška, tad šiems žmonėms automobilis tikrai yra būtinas. Bet tai yra išimtis, kuria, deja didmiesčių gyventojai irgi naudojasi, tarsi manydami, kad gyvena vienkiemyje.
Trumpai drūtai: šį kartą lietuviška realybė tokia, kad raunde nugalėjo – automobiliai.
5 raundas. Poveikis aplinkai
Retas miesto gyventojas sąžiningai ir atvirai pagalvojęs sutiktų su teiginiu, jog miesto oras yra toks pat švarus ir gaivus, kaip ir kaimo. O kodėl miestų aplinka taip skiriasi nuo kaimo?
Labai reikšmingą indėlį į nuolatinę miestų oro taršą įneša be sustojimo gatvėse zujantys automobiliai. Ir tai ne tik išmetamųjų dujų tarša, bet ir sukeliamos dulkės, nuolatinis triukšmas, nervus tampančios spūstys. Visa tai labai neigiamai veikia žmonių savijautą ir galiausiai – sveikatą. Ir kuo gatvėse būtų mažiau automobilių, tuo švaresnis oras mus suptų.
Tik aktyviau naudojantis viešuoju transportu galime sumažinti gatvėse spūstis ir oro taršą. Be to, didžiuosiuose Lietuvos miestuose kursuojantys troleibusai pasižymi ypač mažu neigiamu poveikiu aplinkai.
Pasak NVTKA, troleibusų techninės savybės neprastėja taip greitai kaip degalais varomo transporto, o efektyvumas viršija 90% net ir po 10 eksploatacijos metų. Kai tuo tarpu autobusai su vidaus degimo varikliais jau po kelių naudojimo metų pradeda į orą išmesti žymiai daugiau CO2 negu nauji. Energijos sunaudojimo požiūriu, troleibusai taip pat laimi. Jiems nuvažiuoti vieną kilometrą kainuoja tik apie 0,25 Eur, o dujomis ar dyzeliniu kuru varomais autobusais – 0,38—0,49 Eur.
O kas būtų, jei autobusų ir troleibusų neliktų visai? Baisu ir pagalvoti. Sklinda gandai, kad NVTKA pirmininkui apie tai pamąsčius, naktį sapnuojasi siaubingi košmarai.
Akivaizdu, kad pagal poveikį aplinkai automobiliai neturi jokių šansų prieš viešąjį transportą, kuris ir tampa raundo nugalėtoju.
Kas nugalėjo?
Ką gi, kova baigta, belieka suskaičiuoti 5 raundų rezultatus ir paskelbti nugalėtojus. Bet tai nebus lengva: vienas raundas baigėsi lygiosiomis, du laimėjo automobiliai, o du – viešasis transportas.
Kad ir kaip žiūrėti, bet yra lygiosios. O turbūt mažai kas abejojo, jog automobiliai nugalės sausu rezultatu. Bet, NVTKA nuomone, viešasis transportas nėra blogesnis už automobilius, o automobiliai – ne geresni už viešąjį transportą.
