Reikalavimo laikytis būtina
Teigiama, kad vairavimas įjungus žibintų šviesą dienos metu mažina eismo
įvykių, kuriuose dalyvauja keli eismo dalyviai ir bent viena motorinė transporto priemonė, skaičių. Kaip aiškina Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Saugaus eismo skyriaus patarėjas Gintaras Aliksandravičius, dienos šviesos didina pastebimumą ir padeda geriau suvokti motorinių transporto priemonių nuotolį bei greitį.
Kiti, labiau pažeidžiami eismo dalyviai (pėstieji, dviratininkai, motociklininkai ar kt.), anksčiau pamato motorines transporto priemones, todėl gali imtis veiksmų. Vairuotojų teigimu, automobilis su įjungtomis šviesomis dienos metu pastebimas daug anksčiau ir iš karto galima suvokti, kad jis važiuoja, o ne stovi kelkraštyje.
„Reiktų atkreipti dėmesį, kad eismo dalyviai ilgainiui pripranta pamatyti žibintus, o ne automobilio kontūrą, todėl važinėjantys be žibintų ar naudojantys netvarkingus žibintus kelia pavojų pripratusiems prie esamos tvarkos. Jei yra reikalavimas, būtina jo laikytis“, – primena Vidas Žuraulis, saugaus eismo ekspertas, VGTU Saugaus eismo katedros lektorius.
Pasak VGTU mokslininko, Švedijoje prieš keletą metų atlikti tyrimai parodė, kokią reikšmę žibintų naudojimas dienos metu turi eismo saugumui. Skaičiuojama, kad skaudžiausių mirtinų eismo įvykių tai padeda sumažinti maždaug 15 proc., lengvesnių – maždaug 5 proc.
Statistika džiugina
G.Aliksandravičius sako, kad paneigti šio sprendimo teigiamos įtakos, kaip vienos iš kompleksinių priemonių šalies eismo saugumui didinti, neįmanoma. Pasak jo, 2006 metais Lietuvos keliuose įvyko 6579 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 759 ir buvo sužeisti 8244 eismo dalyviai. 2015 metais įvyko dvigubai mažiau eismo įvykių – 3161, žuvo 241 žmogus, 3777 sužeista.
„Palyginus užvažiavimo ant pėsčiųjų, vienos labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių grupės, šviesiu paros metu statistinius duomenis, matyti, kad tokių eismo įvykių skaičius akivaizdžiai mažesnis. 2006 metais tokių atvejų buvo 1333, o 2015 metais 614. Galima teigti, kad šis reikalavimas, kuriuo buvo siekiama šviesiu paros metu padaryti transporto priemones labiau matomas kitiems eismo dalyviams, pasiteisino“, – sako ministerijos atstovas.
Kad 2006 metais priimtas naujas KET reikalavimas yra efektyvi priemonė mažinti avaringumui, pritaria ir V.Žuraulis. „Išskirti, kiek konkrečiai ši priemonė prisidėjo prie avaringumo mažinimo, sudėtinga, bet prisidėjo vienareikšmiškai“, – sako mokslininkas.
Pasak G.Aliksandravičiaus, Lietuvoje vairuotojai pamažu įprato važiuoti su įjungtomis artimųjų žibintų ar dienos šviesomis, todėl didesnių nusiskundimų ar nepasitenkinimo dėl šio reikalavimo nekyla. Klausimas dėl jo atšaukimo šiuo metu nėra svarstomas.
Reikalavimas važiuoti su įjungtomis artimųjų žibintų arba specialiomis dienos šviesomis galioja daugelyje ES valstybių: Airijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Čekijoje ir Švedijoje – ištisus metus ir visuose keliuose. Vengrijoje ir Rumunijoje privalomas tik užmiesčio keliuose, Kroatijoje privalomas tik žiemos laikotarpiu (kai įvedamas žiemos laikas).
Kitose valstybės, tokiose kaip Vokietija ir Prancūzija, automobilių vairuotojams dienos metu su įjungtomis šviesomis važinėti rekomenduojama, o privaloma tik esant rūkui, sniegui, lietui ir pan. Austrijoje šviesų naudojimas dienos metu buvo privalomas nuo 2005 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. Vėliau šio reikalavimo buvo atsisakyta.
Atkirtis skeptikams
G.Aliksandravičius sako, jog automobilių žibintų naudojimas dienos metu, priklausomai nuo šalies geografinės padėties, per metus padeda sumažinti eismo įvykių, kuriuose dalyvauja automobiliai, skaičių nuo 5 iki 15 proc. Visgi atsiranda skeptikų, kurių pagrindinis argumentas – „pernelyg“ didelės energijos sąnaudos. Įvairūs skaičiavimai rodo, kad naudojant artimųjų žibintų šviesas šviesiu paros metu mažų transporto priemonių degalų sąnaudos vidutiniškai padidėja 1,6 proc., sunkių transporto priemonių – 0,7 proc.
„Be to, yra paskaičiuota, kad šios eismo saugumą gerinančios priemonės nauda yra trigubai didesnė negu patiriamos išlaidos. Nepaisant to, šiuo metu transporto priemonių gamintojai, atsižvelgdami ne tik į eismo saugumo, bet ir aplinkos apsaugos reikalavimus transporto priemonėse, diegia naujos kartos dienos žibintų sistemas su šviesos diodais, kurios iki minimumo sumažina energijos sąnaudas kartu ir į aplinką išmetamo CO2 kiekį“, – sako specialistas.
Pasak VGTU atstovo V.Žuraulio, nuolat įjungti žibintai išties didina kuro sąnaudas, šiek tiek didėja ir į aplinką išmetamų dujų kiekis, tačiau santykinai šie skaičiai nėra dideli. „Žmonių žūtys yra didesnė žala ekonomikai ir valstybei. Tai sunkiai sulyginami dalykai, bet juos gretinti reikia skaičiuojant realią reikalavimo naudą“, – sako VGTU lektorius.
Nyderlandų kelių tyrimo instituto mokslininkai, įvertindami transporto priemonės eksploatacijos amžių, paskaičiavo, kad 2025 metais Europos keliuose beveik visos transporto priemonės bus su įmontuotais dienos žibintais, kurie automatiškai įsijungia užvedus variklį. Po 2011 m. vasario 7 d. pagamintuose ir Europoje pardavinėjamuose automobiliuose dienos žibintai yra privalomi.
