„Štai kaip tvarkomasi su pusę metų stovinčiais niekieno automobiliais. Ir visai nesvarbu, kad jis jau sudegęs. Nesvarbu ir tai, kad jau ne vienas žmogus pranešė apie šį nenaudojamą automobilį. Nutempimas kažkaip šiuo atveju net nesvarstomas. Tačiau pareigingai kraunamos baudos už nesusimokėtą parkavimą. Bravo!“, – feisbuke ironizavo Augustė.
Palikti automobiliai lenkiškais numeriais
15min žurnalistai apsilankė nurodytoje vietoje. Iš tiesų, už sudegusio automobilio (išdegęs vidus ir bagažinė) priekinio stiklo (dabar jau padengto sniego sluoksniu) – šūsnis įspėjamųjų lapelių, prišalusių prie valytuvų.
Šis automobilis degė ir buvo gesinamas 2024 m. gruodžio 23 d. Taigi vien nuo gaisro jau praėjo pusantro mėnesio. Tačiau apdegęs „Citroen“ markės „metalo laužas“ su Lenkijos registracijos numeriais tebestovi. Tiesa, ant šoninio stiklo priklijuotas dar ir raudonas „paskutinis“ įspėjimo lapelis. Jame rašoma, kad automobilis bus išvežtas vasario 11 d.
Šalia – kitas „Citroen“ markės automobilis, tik su šveicariškais registracijos numeriais. Toliau, aplinkinėse gatvėse – dar keletas apleistų automobilių su Lenkijos registracijos numeriais. Tiesa, kol kas nesudeginti. Bet su šūsniu geltonų perspėjimo lapelių, kuriuose raginama sumokėti baudą už nesumokėtą rinkliavą.
Iš esmės visus automobilius vienija ne tik užsienietiški registracijos numeriai (dažniausiai lenkiški), bet ir rinkos kaina, kuri nedaug viršija 1000 Eur.
Apaugo versijomis: kas taip numeta automobilius?
Iš Vilniaus autobusų stoties atėjęs darbuotojas 15min žurnalistui išdėstė savo versiją. Pasak jo, būtent stoties rajone tokių bešeimininkių automobilių primėto emigrantai iš Azijos šalių. Kai jiems pabosta dirbti Lietuvoje ir nori laimės ieškoti Vakarų Europoje, numeta automobilį, sėda į autobusą ar traukinį ir išvažiuoja.
Kadangi registracijos numeriai lenkiški, niekas savininko nesuranda ir baudų neišsireikalauja.
„Šitas citroenas, kuris degė, čia jau stovi mėnesį. O geltoni lapeliai mėtosi čia ant žemės nuolat“, – sakė vyras. Jis taip pat tvirtino, kad emigrantai iš Azijos tokius automobilius stato ir aplinkiniuose požeminiuose garažuose.
15min skaitytojai išsakė daug giminingų versijų, kurių fabula ta pati: neva emigrantai (ne tik iš Azijos, bet ir iš karo niokojamos Ukrainos, taip pat iš Baltarusijos) Lenkijoje nusiperka pigų automobilį (ten kainos mažesnės, nei pas mus). O, kai nebereikia, numeta jį bet kur.
Policija ir savivaldybė didelės problemos nemato
15min užklausė ir Vilniaus savivaldybės, ir policijos pareigūnų: ar tokie automobiliai su lenkiškais numeriais yra didelė problema? Ir ar žinoma, kodėl pametami automobiliai būtent su kaimyninės šalies numeriais?
Policijos atstovai sakė, kad kol kas tai nėra didelė problema. O kai ji iškyla, susitvarko savivaldybė, policijos įsikišimo nereikia.
Todėl Vilniaus savivaldybės Komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialisto Gabrieliaus Grubinsko paklausėme, kodėl sudegusiems (ir itin mažos vertės) lenkiškiems automobiliams už stiklų kišami nieko nelemiatys geltoni lapeliai, užuot juos išvežus? Juk bado akis, ypač Sodų gatvėje, matomoje vietoje.
„Nepriklausomai nuo automobilio būklės, tai yra privati nuosavybė, kurios paėmimas yra griežtai reglamentuotas teisės aktų. Šiuo atveju, abu automobiliai pastatyti bendrojo naudojimo parkavimo vietose, kelių eismo taisyklių nepažeidžia, todėl pagal šias dvi aplinkybes pagrindas juos priverstinai nuvežti nekyla.
Geltonieji lapeliai informuoja apie nesumokėtą rinkliavą mokamoje stovėjimo zonoje ir už tai numatytą atsakomybę. Kadangi, vadovaujantis įstatymais, automobiliai iki bus teismo pripažinti bešeimininkiais, yra traktuojami privačia nuosavybe, lapeliai paliekami galimiems savininkams, kurie, rūpindamiesi savo turtu, turėtų pasirūpinti ir rinkliavos sumokėjimu“, – paaiškino specialistas.
„Geltonų lapelių“ spausdinimo mašina sukasi
G.Grubinsko teigimu, turto pripažinimo bešeimininkiu procedūros yra gana ilgos ir sudėtingos – teisės aktuose numatyta tvarka ir terminai saugo privačios nuosavybės neliečiamumą, kuris įtvirtintas ir Konstitucijoje.
Pirmiausia, nustačius, kad transporto priemonė yra neeksploatuojama, ieškomas jos savininkas. Jei neeksploatuojamos transporto priemonės savininkas nežinomas ar nežinoma jo buvimo vieta, paskelbiama informacija apie planuojamą pradėti turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrą. Per nustatytą terminą neatsiradus savininkui ir jam nepasirūpinus transporto priemone, ji perimama savivaldybės žinion, priverstinai nuvežama ir saugoma iki kol atsiras savininkas arba kol teismas priims sprendimą dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.
Teismui priėmus sprendimą pripažinti transporto priemonę bešeimininkiu turtu, ji yra utilizuojama.
„Abu prie stoties stovintys automobiliai savivaldybei yra žinomi, dėl jų procedūros yra pradėtos, o neatsiradus savininkams automobiliai turėtų būti išvežti per keletą artimiausių savaičių“, – teigė G.Grubinskas.
Jo skaičiavimais, automobiliai su užsienio valstybiniais numeriais sudaro tik nedidelę dalį visų neeksploatuojamų automobilių. Dažniau pasitaiko atvejų, kai valstybinių numerių išvis nėra, nuo kėbulo pašalintas ir identifikacinis numeris.
Pranešimų apie galimai neeksploatuojamus automobilius sulaukiama daug, tačiau visais atvejais vykdomi patikrinimai, o nustačius, kad automobilis iš tiesų yra neeksploatuojamas – ieškomas jo savininkas, vykdoma teisena, pradedamos procedūros dėl turto pripažinimo bešeimininkiu.
„Todėl, siekiant maksimaliai sutrumpinti laiką, kurį neeksploatuojamas automobilis teršia aplinką ir užima stovėjimo vietą, prašome gyventojų apie tokius automobilius pranešti savivaldybei“, – komentavo G.Grubinskas.
