Šių dujų į aplinką visiškai neišmetančius automobilius (pavyzdžiui, elektromobilius ar varomus vandenilio kuro elementuose pagaminta elektra) įsigijusios bendrovės gali atskaityti į turto nusidėvėjimo sąnaudas iki 75 000 eurų patirtų išlaidų. O teršiantys modeliai skaidomi į tris emisijos kategorijas: iki 130 g/km, 130–200 g/km ir virš 200 g/km CO2. Tokius automobilius perkantys verslininkai gali atskaityti atitinkamai iki 50 000, iki 25 000 arba jau tik iki 10 000 eurų.
Prieš įsigaliojant šiam pakeitimui, išlaidų atskaitymas Lietuvoje nebuvo ribojamas jokia suma. Tačiau ekspertas atkreipia dėmesį, kad ieškoti ekologiškesnių automobilių įmones labiau paskatino ankstesni sprendimai.
Ieško iš tinklo įkraunamų hibridų
Transporto parkų nuomos ir priežiūros paslaugas teikiančio prekių ženklo „Sixt Lietuva“ pardavimo vadovas Valdas Stanislovaitis sako, kad įmonių elgesys dėl minėtos priežasties kol kas dar nepasikeitė, nes naujoji tvarka apčiuopiamai pasijaus nuo 2026-ųjų, kai reikės pateikti 2025 metų finansines deklaracijas. Tačiau rinktis mažiau taršų transportą pastebimai skatina kiti veiksniai.
„Kol kas pasikeitimų dėl naujos pelno mokesčio įstatymo tvarkos dar nepajutome. Tačiau per sausį pasirašėme nemažai naujų sutarčių, įmonės laukia atvykstant savo automobilių, tad matome, kad daugiausia pasirenkami hibridiniai modeliai. Įdomu tai, jog daugelis naujai perkamų automobilių yra iš tinklo įkraunami hibridai. Įmonės gaudo įvairias akcijas, naudojasi geresnių kainų pasiūlymais ir mielai renkasi tokio pavaros tipo transporto priemones“, – sako pašnekovas.
Specialisto teigimu, tokį pasirinkimą lemia dvi priežastys: registracijos mokesčio skirtumai ir galimybė atskaityti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, atskaityti PVM gali bendrovės, perkančios iki 50 tūkst. eurų kainuojančius elektromobilius arba minėtus iš tinklo įkraunamus hibridinius modelius.
„Pastarųjų pasirinkimas šiuo metu gerokai išaugo, tad kiekviena įmonė gali rinktis pagal savo poreikius. Yra iš ko rinktis populiariausių SUV modelių klasėje, taip pat visi labai laukė iš tinklo įkraunamų kompaktinių hečbekų, todėl atsirado ir jų. Mano supratimu, daugelis įmonių laukia šio tipo pavaros plėtros mažųjų modelių segmente“, – svarsto ekspertas.
2025 metų pradžioje Lietuvoje buvo siūlomi įvairūs iš tinklo įkraunami hibridiniai modeliai: nuo kompaktinių „Peugeot 308“ ar „Volkswagen Golf“ iki populiariausių SUV segmento atstovų, kaip antai „Hyundai Tucson“, „Toyota RAV4“ ar „Ford Kuga“. Visų jų bazinės kainos siekė iki verslininkams svarbios ribos – 50 tūkst. eurų, tad už juos galima atskaityti PVM.
Be to, visi minėti modeliai pasižymi tik iki 29 g/km CO2 emisija, o tai reiškia, kad už kiekvieną iš jų bendrovės gali atskaityti į turto nusidėvėjimo sąnaudas iki tų pačių 50 tūkst. eurų. Taip pat už šiuos modelius nereikia mokėti su tarša susieto registracijos mokesčio, kuris skaičiuojamas nuo 130 g/km CO2.
Žymesnį lengvųjų komercinių įkraunamųjų hibridinių modelių asortimentą kol kas suformavo tik „Ford“. JAV gamintojas mūsų šalyje siūlo populiariausius 1 tonos segmente iš tinklo įkraunamus hibridinius „Ford Transit Custom“ ir keleivinius „Ford Tourneo Custom“, taip pat galimos ir abiejų modelių visiškai elektrinės versijos. Rinkoje taip pat galima rinktis iš tinklo įkraunamą mažąjį „Volkswagen Caddy“.
„Kiti gamintojai siūlo arba jau visiškus elektromobilius, arba dar tik planuoja hibridus. O tarpinių variantų kol kas dar nedaug“, – pastebi V. Stanislovaitis.
Gamintojai skatins patys
Ekologiškesnio pasirinkimo kryptį šiemet paskatins ir dar viena naujovė. Nuo 2025 iki 2029 metų, Europos Komisijos sprendimu, Europos Sąjungos šalyse nustatytas siektinas naujų lengvųjų automobilių anglies dvideginio taršos vidurkis.
Matuojant pagal WLTP metodiką, jis turi neviršyti 93,6 g/km, o lengvųjų komercinių modelių – 153,9 g/km. Dar daugiau – nuo 2030 metų CO2 taršos vidurkis turės neviršyti jau 49,5 g/km, kitaip gamintojams teks susimokėti dideles baudas (šiuo metu – 95 eurai už kiekvieną vieno automobilio viršytą gramą).
Kad to išvengti nebus paprasta, rodo skaičiai. Pavyzdžiui, net ir mažyčio hibridinio „Toyota Yaris“ išmetalų norma siekia 87–112 g/km CO2. Todėl gamintojai jau šiemet bus priversti parduoti kuo daugiau itin maža tarša pasižyminčių modelių: varomų vandenilio kuro elementuose pagaminta elektra, elektromobilių ar įkraunamųjų hibridų.
Dar ryškesnė praraja atsiveria lengvųjų komercinių automobilių segmente. Pavyzdžiui, „Ford Transit Custom“ su iš tinklo įkraunamąja hibridine 232 AG galios sistema vidutinės degalų sąnaudos, priklausomai nuo komplektacijos, siekia nuo 1,7 iki 7,8 litro, o CO2 emisija – atitinkamai nuo 39 iki 65 g/km. Šis naujas modelis su automatine pavarų dėže sausio mėnesį kainavo nuo 42 250 eurų, tad jam taip pat taikoma tiek valstybinė subsidija, tiek ir PVM atskaita.
Ir toks automobilis nesunkiai įveiktų bet kokius mokestinius filtrus dėl taršos. Tačiau šiame segmente – tai vienintelis tokių specifikacijų pasirinkimas.
Ekologinės baudos guls į taršiųjų modelių kainas, tad ilgainiui galima tikėtis tradicines jėgaines turinčių automobilių brangimo. Gamintojai dar labiau skatins elektromobilių ir įvairias hibridines galios sistemas turinčių transporto priemonių pardavimą: jis leistų nutolinti baudų šešėlį ir kartu populiarinti ekologiškesnius pavaros tipus.
„Pastebime hibridinių automobilių kainodaros švelnėjimą. Kol kas dar nematome tradicinių modelių brangimo, bet tai gali būti ir dėl to, kad daugelio automobilių kainos gerokai palypėjo dar anksčiau, 2022–2023 metais. Regis, kol kas visi dar tik skaičiuoja ir vertina, kiek svariai visi tie pasikeitimai suguls į kainodarą“, – aiškina V. Stanislovaitis.
Susidėlioja finansai
Specialistas pastebi, kad kol kas dar trūksta rimtesnio proveržio elektromobilių segmente. Tačiau įmonėms gerai susidėlioja finansų aritmetika, kai jos įsirengia įkrovimo stoteles savo būstinėse, nes tuomet galima pigiau įsikrauti ir efektyviai išnaudoti įkraunamųjų hibridų privalumą – galimybę kasdienius miesto maršrutus įveikti vien elektros režimu, bet tik tuo neapsiriboti.
Naudodami tik elektros energiją, šiuolaikiniai įkraunamieji hibridai gali nuvažiuoti daugybei darbuotojų pakankamą dienos atstumą. Štai net komercinis „Ford Transit Custom“ gali be vidaus degimo variklio pagalbos nuriedėti iki 52 kilometrų, nedidelis hečbekas „Peugeot 308“ nuvažiuoja iki 66, o didesnis SUV modelis „Ford Kuga“ – iki 63 kilometrų.
Pastarasis automobilis trejus metus iš eilės tapo perkamiausiu įkraunamuoju hibridu Europoje, o pernai pristatyta atnaujinta modelio versija. Sumaniai naudojantis vidaus degimo variklio ir elektros motoro deriniu, vidutinės automobilio degalų sąnaudos gali siekti vos apie vieną litrą benzino šimtui kilometrų.
Kita vertus, prireikus daugiau galios ilgose kelionėse įkraunamieji hibridai taip pat nenuvilia. Minėto „Kuga PHEV“ galios sistema išvysto 243 AG, nuo 0 iki 100 km/val. krosoveris įsibėgėja per 7,3 sek., gali greitkelyje išvystyti iki 200 km/val. greitį ir be sustojimo nuvažiuoti iki 900 km.
