2026-ųjų metų pradžia Lietuvos automobilių rinkoje žymi pereinamąjį laikotarpį – nuo popandeminio tiekimo grandinių stabilizavimosi pereinama prie tvarios, tačiau nuosaikesnės rinkos.
Esminiai rinkos pokyčiai
Jei 2025-ieji buvo rekordiniai naujų automobilių pardavimų augimo metai, tai šių metų pirmasis ketvirtis demonstruoja rinkos brandą. Šios žiemos šalčiai buvo stiprus išbandymas ir tai šiek tiek pristabdė rinką.
Bendras sandorių kiekis išlieka beveik nepakitęs, tačiau rinkos viduje vyksta pokyčiai – pinga naujesni automobiliai, brangsta vyriausia amžiaus grupė, o naujų automobilių segmente vis aiškiau įsitvirtina hibridai.
Pirkėjų elgseną šiuo metu formuoja nebe automobilių trūkumas, o palūkanų normos, didėjanti naujų technologijų pasiūla, į rinką ateinantys kinai bei griežtėjantys tvarumo reikalavimai.
Šį ketvirtį Lietuvoje buvo parduota 82,2 tūkst. lengvųjų automobilių. Tai – vos 0,6 proc. mažiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį. Sausio ir vasario mėnesiais pardavimai buvo sumažėję, o atšilęs kovas pataisė situaciją ir padarė taip, kad rinka išliktų stabili. Iš jų didžiąją dalį sudaro Lietuvoje jau anksčiau registruotų automobilių sandoriai. Tokių įvyko 49 tūkst., 0,9 proc. mažiau nei prieš metus.
Importuojamų automobilių sandorių kiekis taip pat sumažėjo, tačiau nežymiai – vos 3 proc., lyginant su 2025 metais. Tai rodo, kad ir vietinėje rinkoje yra pakankamai gerų pasirinkimų.
Naują automobilį per pirmą šių metų ketvirtį įsigijo 10,5 tūkst. vairuotojų. Augimas – 7 proc., tačiau jis gerokai sumažėjęs nuo to, kurį matėme prieš metus, 2025 I ketv. (+33,5 proc.) Kaip teigia ACEA (European Automobile Manufacturers Association) rinkos tendencijų analizė, toks drastiškas augimo tempų lėtėjimas yra natūralus. 2025 m. pradžioje fiksavome atidėtų pirkimų realizavimą, o dabar rinka grįžta į savo natūralią vėžę, kur paklausą diktuoja nebe deficitas, o reali perkamoji galia.
Naudotų automobilių rinkos apyvarta 2026 m. I ketv. išliko beveik nepakitusi ir siekė 673,2 mln. eurų – vos 0,45 proc. daugiau nei prieš metus. Tai rodo, kad naudotų automobilių rinka šiuo metu auga nebe apimtimi, o iš esmės stabilizuojasi.
Naudotų automobilių vidutinė kaina per pastaruosius metus išliko panaši. 2025 m. I ketv. vidutinė naudoto automobilio kaina siekė 9,2 tūkst. eurų, o per metus paaugo vos 2,2 proc. iki 9,4 tūkst. eurų.
Naujesni automobiliai pinga, o seniausi – brangsta
2026 m. I ketv. rinkoje ryškėja aiški kainų poliarizacija: naujesni automobiliai pinga, o seniausi – brangsta.
Naujų automobilių gamybos tempams grįžus į priešpandeminius, iki 1 metų amžiaus transporto priemonių poreikis stipriai mažėja ir tai atsispindi kainose. Tokių modelių vidutinė kaina per metus krito net 15 proc. ir dabar siekia 38,8 tūkst. eurų. Taip pat sumažėjo 1 – 5 metų amžiaus automobilių vidutinė kaina. Dabar ji siekia 22,6 tūkst. eurų.
Tai – puiki naujiena pirkėjams. Prieš kelerius metus dėl naujų automobilių trūkumo apynaujai automobiliai kainavo beveik tiek pat, kiek nauji. Dabar, salonams užsipildžius, naudotų automobilių pardavėjai yra priversti mažinti kainas, kad išlaikytų konkurencingumą.
Visų kitų amžiaus grupių kainos augo. 11 – 15 bei 16 – 20 metų grupėse – po lygiai. Augimas siekia 10,8 proc. O didžiausias kainos augimas pastebėtas vyresnių nei 21 metų amžiaus transporto priemonių grupėje, net 17,1 proc. Tai rodo, kad pigiausio transporto segmentas Lietuvoje tampa vis paklausesnis.
Kaip jau įprasta matyti paskutiniais ketvirčiais – pastebimai auga naujų automobilių sandorių kiekis. Šį ketvirtį augimas siekia 6,5 proc., tačiau palyginus su laikotarpiu prieš metus, kuomet augimas siekė 33,5 proc., šis ketvirtis rodo rimstančią, stabilią rinką.
Taip pat gana stipriai augo ir vyriausių, 21 metų sulaukusių ir vyresnių automobilių pardavimai. Sandorių kiekis padidėjo net 11 proc., lyginant su 2025 I ketv.
Na, o automobilių nuo 6 iki 20 metų amžiaus, kurie sudaro didžiausią parko dalį, sandorių kiekiai sumažėjo. Nuo 1,7 iki 6,9 proc. Šiuose amžiaus segmentuose vyrauja savotiškas įšalas. Vidutinės klasės pirkėjai šiuo metu patiria neapibrėžtumą: senesni dyzeliniai modeliai šiame segmente tampa rizikingi dėl griežtėjančių taršos reikalavimų, o kaina, norint atsinaujinti į apynaujį automobilį yra gana didelė, todėl savininkai renkasi tiesiog ilgiau eksploatuoti turimą transportą.
Į mūsų šalį įvežamų transporto priemonių vidutinis amžius per metus nė trupučio nepakito. Kaip prieš metus, taip ir dabar į Lietuvą atkeliauja vidutiniškai 10 metų ir 9 mėnesių amžiaus automobiliai. Importo amžiaus vidurkis stabilus ne be priežasties. 2015 – 2016 metais pagaminti automobiliai antrinėje rinkoje jau yra praradę didžiausią dalį savo pradinės vertės, tačiau vis dar siūlo pakankamą technologinį komfortą bei saugumą už vidutiniam pirkėjui prieinamą kainą.
Iš lėto, tačiau tendencingai mažėja dyzelinių transporto priemonių importas. Jų įvežta 10,9 proc. mažiau, nei pernai, tačiau dyzeliai vis dar užima didžiausią pyrago dalį – 58,1 proc. Tuo tarpu hibridinės transporto priemonės ir toliau atrodo vis patrauklesnės vairuotojams. Jų paklausa per ketvirtį padidėjo 16,5 proc. ir dabar jie sudaro 15,2 proc. viso 2026 metų I ketv. importo. O dyzelinas Lietuvoje iš lėto praranda savo statusą ne tik dėl taršos mokesčių diskusijų, bet ir dėl to, kad šiuolaikiniai hibridai pasiekė tokį efektyvumo lygį, kuris mieste ekonomiškumu lenkia bet kurį dyzelį.
Benzininiai automobiliai sudaro 20,6 proc. importo. Tai – labai panašiai, kaip ir prieš metus. Šis stabilumas rodo, kad benzininiai varikliai tapo savotiška saugia užuovėja tiems pirkėjams, kurie tolsta nuo dyzelino, bet dar nėra pasiruošę elektrifikacijai.
Elektromobilių kiekis ir toliau auga ramiu tempu. Per šį ketvirtį į Lietuvą įvežti 1030 naudotų elektromobilių. Jie sudaro 4,5 proc. importo pyrago. Nors 4,5 proc. gali atrodyti, kaip nedidelė dalis, tai vis vien yra svarbus lūžio taškas, rodantis, kad elektromobilis Lietuvoje jau tikrai nebėra tik „egzotiška naujiena“.
Kaip įprasta, daugiausiai anksčiau minėtų automobilių į Lietuvą atkeliavo iš Vokietijos – 7,7 tūkst. vnt. Ši šalis išlieka pagrindiniu donoru ne tik dėl savo dydžio, bet ir dėl pirkėjų pasitikėjimo. Vokietijos rinka yra didžiausia Europoje, todėl lietuviai čia randa didžiausią komplektacijų ir modelių pasirinkimą. Be to, vokiška techninė apžiūra (TUV) vis dar yra laikoma kokybės etalonu – pirkėjai tiki, kad ten eksploatuoti automobiliai buvo prižiūrimi pagal griežtus reglamentus.
Antroje vietoje – Prancūzija. Iš jos įvežta 3 tūkst. automobilių. Trečioje – Nyderlandai. Įvežta beveik 2,4 tūkst. automobilių. Prancūzijos rinka vertinama dėl gausios mažų bei vidutinės klasės hečbekų ir krosoverių pasiūlos, o Nyderlandai importuotojus traukia dėl itin skaidrios istorijos. Jų NAP (Nationale Auto Pas) sistema leidžia lengvai patikrinti tikrą ridą ir kitas istorijos detales.
Iš likusių šalių, tokių kaip Belgija, JAV, Italija ir Suomija automobiliai įvežami labai panašiais tempais – iki 1,5 tūkst. automobilių per ketvirtį.
Nauji hibridai ir toliau dominuoja. Šios degalų rūšies pasirinkimas tampa vis populiaresniu pasirinkimu naujų automobilių vairuotojų tarpe. Hibridinius modelius šį ketvirtį pasirinko 59,5 proc. pirkėjų. Tai – 12 proc. daugiau nei pernai.
Dyzelinius modelius naujų automobilių segmente 2025 m. I ketv. pasirinko 22,4 proc. pirkėjų. Šiemet dyzelių populiarumas sumažėjo 20,2 proc. ir jie sudaro 16,7 proc. naujų automobilių pardavimų. O benzininiai modeliai sudaro labai panašią dalį, kaip ir prieš metus – 16 proc.
Nors elektromobiliai vis dar sudaro mažiausią naujų automobilių pardavimų dalį, jų segmentas auga sparčiausiai. Per metus jų pardavimų apimtys padidėjo 62,2 proc., o rinkos dalis pakilo iki 7,7 proc. Šį augimą labiausiai skatina gerėjanti įkrovimo infrastruktūra, didėjanti modelių pasiūla ir vis aktyvesni Kinijos gamintojai.
Populiariausiu nauju 2026 metų I ketv. automobiliu išdidžiai tituluojame mažąjį „Toyota Yaris Cross”. Prieš metus šis „Toyota” modelis buvo parduotas 389 pirkėjams ir buvo penktoje lentelės vietoje, o dabar, su 662 parduotais automobiliais užkopė į viršų. Pirkėjai vertina šios markės automobilius ne tik dėl ilgaamžiškumo, bet ir dėl puikaus vertės išlaikymo.
Keista, tačiau antroje vietoje – ne krosoveris, o daugybę metų visiems puikiai pažįstama „Škoda Octavia”. Ankstesnės, trečiosios kartos modelis pirkėjams įrodė savo patikimumą, tad vairuotojai, panašu, tiki, kad ir naujoji karta nenuvils. Per ketvirtį parduota 590 „Octavijų”. Per metus modelis pakilo 6 pozicijomis. Tikėtina, kad prie šio pasiekimo prisidėjo atnaujinami verslo įmonių parkai.
Trečioje vietoje – tas pats modelis, kaip ir prieš metus, „Nissan Qashqai”. Per 12 mėnesių modelis pardavimus padidino 147 vnt. Šio modelio sėkmei įtakos turėjo naujoji „e-POWER” hibridinė technologija, apie kurią pirkėjai atsiliepia itin pozityviai.
Iki trečios vietos lentelėje nedaug trūko dažnai gatvėse sutinkamam „Škoda Kodiaq”. Vos 6 parduotų automobilių. Per metus šis modelis pakilo iš 7 pozicijos į 4 ir padidino pardavimus 237 automobiliais.
„Toyota” neužleidžia lyderio pozicijų ir populiariausių naujų elektromobilių sąraše. Pirmoje vietoje – „bZ4X” modelis. Jų per ketvirtį buvo parduota 96 vnt. 54 parduotais automobiliais daugiau, lyginant su tuo pačiu 2025 metų ketvirčiu.
Antrosios vietos gamintojai lentelėse taip pat sutampa – naują „Škoda Elroq” per ketvirtį įsigijo 89 vairuotojai. Pirmuosius „Elroq” modelius pirkėjai Lietuvoje tik pradėjo gauti 2025 pirmoje pusėje, tad pernai į populiariausiųjų sąrašus šis automobilis patekti nespėjo. Tačiau vos pasirodžius tapo itin populiariu ir 2025 metų pabaigoje vykusiame „Metų automobilio” konkurse laimėjo „Įmonės automobilio” nominaciją.
Populiariausias elektromobilis pasaulyje, „Tesla Model Y” 2025 metų I ketv. buvo pirmoje lentelės vietoje. Ir nepaisant to, kad per paskutinius tris mėnesius buvo nupirkta 30 „Model Y” daugiau nei prieš metus – elektromobilių pardavimams augant jis vis tiek krito į trečiąją vietą.
Sąrašo 9-oje vietoje – vienintelis atstovas iš Kinijos – „BYD Sealion 7”. Prieš metus lentelėje nebuvo nė vieno atstovo iš rytų.
Naujienos
Šį ketvirtį Lietuvoje buvo įregistruota ir keletas naujienų. Pasirodė naujos kartos „Audi Q3”, bei elektra varomi „Lexus RZ” ir naujos kartos „BMW iX3”. Taip pat – kinų gamybos „BYD Atto 2”, „Dongfeng Box”, „Dongfeng Mage”.
Na, o vedant visų Lietuvos automobilių parke esančių transporto priemonių statistiką, karalius nesikeičia jau seniai. Tai – „Volkswagen Passat”. Tiesa, panašu, kad senesnių automobilių savininkai po truputį jų atsikrato ir keičia kitais. Vien „Passat” modelių parke sumažėjo 2000 vnt. Šis sumažėjimas indikuoja, kad masiškiausios „Passat“ kartos (B5 ir B6) pasiekė savo kritinę ribą. Dauguma šių automobilių tiesiog nepraeina techninės apžiūros, arba jų remontas tampa per brangus, tad jie keliauja į metalo laužą.
Nors „Passat“ vardas vis dar stiprus, vidutinės klasės sedanų ir universalų rinka traukiasi. Tie, kurie anksčiau rinkdavosi naudotą „Passat“, dabar vis dažniau žvalgosi į „Tiguan“ ar „Toyota RAV4“.
Nei antra, nei trečia vietos per metus nepasikeitė. Jas užima, atitinkamai, „Volkswagen Golf” bei „Audi A6”. „Golf“ yra paklausus visose amžiaus grupėse – nuo pirmąjį automobilį perkančio studento iki ekonomiško transporto ieškančio senjoro. Jo populiarumą palaiko milžiniška atsarginių dalių pasiūla ir beveik bet kuriame regiono servise prieinamas remontas, o „A6“ – modelis, kuris įkūnija Lietuvos pirkėjų meilę premium segmentui. Net būdamas 15 – 20 metų senumo, „A6“ daugeliui vis dar asocijuojasi su komfortu ir prestižu, o „Quattro“ sistema mūsų klimato sąlygomis yra argumentas, kuris nusveria didesnes išlaikymo sąnaudas.
Prieš metus ketvirtoje vietoje buvusį 5 serijos BMW išstūmė „Audi A4”. Šie du modeliai dažnai kovoja dėl aukštesnės vietos populiariausių sąraše.
Lyginant su pirmuoju 2025 metų ketvirčiu, Lietuvoje padaugėjo visų degalų rūšių automobilių. Tačiau akivaizdžiai vis dar esame dyzelinių automobilių mėgėjai. Šį ketvirtį jie sudaro 64,5 proc. visų parko transporto priemonių. Per metus jų padaugėjo 1,3 proc. Nors naujų dyzelių pardavimai stipriai traukiasi, naudotų dyzelių importo srautas vis dar išlieka didelis. Naudotas dyzelis – vis dar pigiausia priemonė važiuoti ilgus atstumus, todėl bendras jų kiekis parke nemažėja. Tačiau jei išsilaikys dabartinės degalų kainos – gali ateiti pokyčiai.
Benzininių transporto priemonių kiekis taip pat augo neženkliai – 2,9 proc. Jie sudaro 21,6 proc. viso Lietuvos parko.
Didžiausias augimas matomas elektromobilių segmente. 46,5 proc. šuolis, lyginant su pirmais trimis 2025 metų mėnesiais, rodo puikų pagreitį, tačiau vos 1,4 proc. (26,1 tūkst. automobilių) sudaranti dalis visų šalies transporto priemonių parke, primena, kad tai – tik ilgo kelio pradžia. Tiesa, paskutiniu metu augimą skatina rinkoje pasirodę pigesni, naudoti elektromobiliai.
Hibridinių transporto priemonių padaugėjo 16,5 proc. ir dabar jos sudaro 12,5 proc. parko.
Na, o bendras Lietuvos automobilių parko amžius per metus padidėjo 2 mėnesiais. Šiuo metu mūsų keliuose važinėja vidutiniškai 17 metų ir 2 mėnesių sulaukę automobiliai. Nors ir perkame vis daugiau naujų automobilių, senieji iš eismo pasitraukia lėčiau dėl didelės keitimo kainos, o kartais ir dėl geresnio senesnių automobilių techninio patvarumo. Palyginimui – Europos Sąjungos parko amžiaus vidurkis ACEA duomenimis siekia 12 metų 4 mėnesius.
PROGNOZĖS
Paskutiniu metu matomas naudotų automobilių pardavimų augimas ir toliau tęsis. Įtakos tam turi ne tik pavasaris ir gerėjantis oras transporto priemonių paieškoms, bet ir susigrąžinti antros pensijų pakopos pinigai. Autoplius.lt portale antroje balandžio mėnesio pusėje matome, kad privatūs pardavėjai aktyviau deda automobilių skelbimus. Taip pat – padidėjo ieškančiųjų skaičius.
Europos centriniam bankui nekeičiant palūkanų normos naujų automobilių pardavimai turėtų išlikti stabilūs. Didelio augimo tikėtis neverta. Kitas ECB susitikimas, numatytas 2026 metų balandžio 29 dieną, tačiau palūkanų normos nesikeičia drastiškai, tad jis neturėtų stipriai įtakoti ir mūsų rinkos.
Nors 2026 m. I ketv. elektromobiliai naujų modelių segmente sudaro tik 7,7 proc. visų pardavimų, į rinką žengiant tokiems milžinams, kaip BYD, „Dongfeng” ar MG, atsiranda galimybė įsigyti naują elektromobilį už mažesnę kainą. Tai EV dalį metų gale gali priartinti ir prie 10 proc.
Hibridai 2026 m. ir toliau augins savo dalį, užsitvirtindami, kaip naujų automobilių rinkos lyderiai. Tai – idealus technologinis kompromisas Lietuvos pirkėjui: mažesnė tarša, mažos degalų sąnaudos ir jokių nepatogių krovimų, kurie ypač gąsdina mėgstančius keliauti. Be to, ir patys gamintojai masiškai atsisako grynųjų benzininių modelių, palikdami tik hibridines versijas. Prognozuojama, kad jų dalis naujų automobilių pardavimuose dar šiek tiek ūgtels ir stabilizuosis ties 60 – 65 proc.
Nors naujų automobilių rinka aktyvi, o importuojamų transporto priemonių vidutinis amžius siekia 10 m. 9 mėn., bendras Lietuvos parko amžius greičiausiai nemažės, tačiau ir stipriai didėti neturėtų. Realų, teigiamą proveržį matysime tik tada, kai vidutinis importuojamo automobilio amžius nukris žemiau 8 metų.
