Degalų kainoms pasiekus dar nematytas aukštumas, vairuojantys elektromobilius šiuo metu keliauja žymiai pigiau. Apie šias transporto priemones pradėjo galvoti net tie, kurie iki šiol apie jų įsigijimą nebuvo nė susimąstę. Elektros, skirtingai nei iškastinio kuro, galime pasigaminti patys ir importuoti iš draugiškų valstybių. Dėl šios priežasties stiprinant atsparumą geopolitinėms krizėms elektromobilių rinkos vystymasis ir elektromobilumo proveržis turėtų būti svarbus valstybės tikslas.
Neapibrėžtumas naftos rinkose turėtų paskatinti galvoti ne tik apie trumpalaikius sprendimus, pavyzdžiui, kaip keliais centais atpiginti degalus šiandien, bet ir apie strateginius tikslus: Lietuvos energetinės priklausomybės mažinimą bei iškastinio kuro atsisakymą. Elektromobiliai yra viena iš priemonių šiam pokyčiui pasiekti, tačiau vien aukštos degalų kainos proveržio neužtikrins – tam būtinas nuoseklus valstybės dėmesys ir tęstinis perėjimo prie tvarios energetikos skatinimas.
Pastaraisiais metais Lietuvos elektromobilių rinka auga gana sparčiai: vidutiniškai kasmet ji plečiasi 40–50 proc., o pernai fiksavo rekordinį 57 proc. šuolį. Naujų automobilių pardavimų segmente ši dalis jau siekia apie 16 proc., o atskirais mėnesiais priartėja ir prie ketvirtadalio visų sandorių. Nepaisant to, bendrame šalies automobilių parke elektromobiliai kol kas sudaro vos 2,4 proc., tad iki ambicingų tikslų įgyvendinimo laukia dar ilgas kelias.
Būtinas tęstinumas ir aiškumas
Šiuo metu didžiausias iššūkis – skatinimo priemonių tęstinumo ir ilgalaikio planavimo stoka. Aiškumo trūkumas dėl tolesnio finansavimo stabdo gyventojų ir verslo sprendimus investuoti į tvarius sprendimus.
Tai ypač aktualu kalbant apie subsidijas verslui bei paramą privačioms įkrovimo stotelėms – dalis šių priemonių jau pasibaigė arba jų biudžetai išseko, o naujų gairių vis dar nėra.
Elektromobilių rinka dar nėra pakankamai stipri, kad be papildomo paskatinimo išlaikytų dabartinį augimo tempą. Iki šiol taikytos priemonės veikė – net elektromobilių skaičiui augant rinka sugeba išlaikyti apie 50 proc. metinį augimą, o tai yra itin aukštas rodiklis. Todėl šiandien svarbiausia ne kurti naujas priemones, o užtikrinti esamų tęstinumą ir prognozuojamumą.
Iki šiol taikytos finansinės paskatos taip pat išlieka kritiškai svarbios. Pavyzdžiui, 5 tūkst. eurų subsidija gyventojams jau pasiteisino – ji padeda sumažinti kainų skirtumą tarp elektromobilių ir automobilių su vidaus degimo varikliais. Pagrindinė subsidijų funkcija yra padaryti pažangesnį pasirinkimą ekonomiškai patrauklų. Nors būtų galima svarstyti ir didesnes sumas, šiuo metu svarbiausia užtikrinti stabilumą ir tęstinumą, nes rinka jau įrodė, kad esamos priemonės reikalingos.
Automobilio įsigijimas nėra impulsyvus sprendimas. Tiek gyventojai, tiek verslas išlaidas planuoja keleriems metams į priekį, todėl būtina aiški, ilgalaikė strategija.
Vienas galimų sprendimų – susieti skatinimą su konkrečiais rinkos plėtros etapais. Pavyzdžiui, galima iš anksto numatyti, kaip parama keisis, kai elektromobilių dalis parke pasieks 5, 10 ar 20 proc. ribą. Toks modelis suteiktų rinkai stabilumo ir paskatintų dalį vartotojų priimti sprendimą anksčiau.
Priežasčių pirkti elektromobilį gausu
Elektromobilius patrauklius daro ne tik mažesnės išlaidos energijai, bet ir gerokai mažesni eksploatacijos kaštai – elektromobiliai turi mažiau judančių dalių, jiems nereikia keisti alyvos, taip pat rečiau tenka susidurti su sudėtingais variklio, išmetimo sistemos, pavarų dėžės ar kitais įprastais mechaniniais gedimais. Argumentu tampa vairavimo patirtis – tyla, staigus pagreitis ir komforto jausmas juntami net ir ne aukščiausios klasės modeliuose.
Lietuvoje itin palanki terpė elektromobiliams susiformavo dėl sparčiai augančio elektrą gaminančių vartotojų skaičiaus. Saulės elektrines turintys gyventojai elektromobilius renkasi, nes gali naudoti savo pačių pagamintą energiją, o tai sukuria akivaizdžią ekonominę naudą.
Įkrovos infrastruktūra Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus taip pat smarkiai išsiplėtė, o pati šalis yra pakankamai kompaktiška, kad daugumą kelionių būtų galima įveikti pilnai įkrauta baterija arba vos kartą trumpam sustojus įkrovos stotelėje.
Didžiausią elektromobilių rinkos proveržį galėtų užtikrinti įkrovimo infrastruktūros plėtra prie daugiabučių, kur koncentruojasi didžiausia vartotojų grupė. Įkrovimo stotelės šiuo metu čia daugiausia atsiranda privačia iniciatyva, tačiau siekiant vientisos tinklo plėtros reikėtų skatinti verslo investicijas būtent į šias vietas, nes be papildomų paskatų jų plėtra gali būti per lėta.
Žvelgiant į ateitį, manau, kad valstybės tikslas iki 2030 metų pasiekti, kad 40 proc. visų naujai registruojamų automobilių būtų varomi elektra, yra įgyvendinamas, tačiau tam būtinas nuoseklus ir nepertraukiamas institucinis palaikymas. Akivaizdu, kad vien organiško rinkos vystymosi tam nepakaks, o be nuoseklių valstybės sprendimų rinka gali greitai prarasti pagreitį.
