2026-02-26 09:38

Simonas Stankus. Kaip keisis degalinės daugėjant elektromobilių

Elektromobilių įkrovimo tinklo operatorių investicijos šiandien formuoja ateities degalinių viziją ir daro esminę įtaką jų vystymuisi. Tai, kas prieš kelerius metus atrodė kaip tolima perspektyva, šiandien tampa strategine būtinybe, keičiančia visą kelionių infrastruktūrą.
Simonas Stankus
Simonas Stankus / Inbalance nuotr.

Ilgą laiką Lietuvoje elektromobilių praktiškumas buvo matuojamas vienu populiariu kriterijumi – ar įmanoma vienu įkrovimu niekur nestojant nuvažiuoti nuo Vilniaus iki pajūrio. Šiandien šis argumentas pamažu praranda aktualumą. Kadangi šalis yra kompaktiška, o tokie sustojimo taškai kaip Kryžkalnis ar kitos populiarios magistralių vietos jau siūlo didelę įkrovimo galią, transporto priemonės įveikiamas atstumas neberiboja kelionių laisvės.

Dėl šios priežasties tradicinių degalinių modelis pastaraisiais metais išgyvena transformaciją. Degalinė pamažu nustoja būti vieta, skirta tik techniniam sustojimui papildyti kuro atsargas. Ji evoliucionuoja į visapusišką paslaugų bei poilsio centrą, pritaikytą šiuolaikiniams, skirtingus mobilumo poreikius turintiems keliautojams.

Infrastruktūros vystytojai šiandien ne vejasi poreikį, bet ir patys kuria naujus vartotojų įpročius. Šalyje veikiantis platus viešųjų įkrovimo taškų tinklas, kurį papildo strategiškai išdėstytos itin didelės, daugiau nei 300 kW, galios stotelės, iš esmės keičia kelionių planavimą.

Pavyzdžiui, šio tipo „Inbalance grid“ stotelėse, kurios įrengtos „Orlen“ degalinėse prie pagrindinių kelių, pajūryje ar pakeliui į kaimynines valstybes, pernai buvo atlikta daugiau nei 10 tūkst. įkrovimo sesijų. Tai įrodo, kad vairuotojai vis labiau pasitiki viešąja infrastruktūra ir elektromobiliais ramiai leidžiasi į ilgesnes keliones.

Visos paslaugos vienoje vietoje

Elektromobilio įkrovimas, net ir naudojant pažangiausias bei galingiausias technologijas, trunka ilgiau nei tradicinis degalų pylimasis. Šis faktas tiesiogiai diktuoja poreikį kokybiškoms papildomoms paslaugoms. Keliautojai nebepasitenkina vien faktu, kad degalinėje įrengta įkrovos stotelė – kraudamiesi jie ieško veiklos ir patogių erdvių: kavinių, maitinimo zonų, poilsio vietų bei švarių, modernių sanitarinių patalpų.

Automobilių įkrovimo sprendimai degalinėms nebėra tik techninis klausimas: tai investicija į pridėtinę vertę klientui, užtikrinant, kad sustojimo laikas būtų išnaudotas maksimaliai komfortiškai.

Be to, strateginė tinklo plėtra šiandien dažnai nebereikalauja sudėtingų naujų lokacijų paieškų ir milžiniškų investicijų: daugelis degalinių jau veikia laiko patikrintose, strategiškai patogiose vietose, kuriose vartotojai turi susiformavusį tvirtą įprotį sustoti pailsėti ar papildyti degalų atsargas.

Stebint vartotojų elgseną, akivaizdu, kad patogumas renkantis įkrovimo vietą tapo svarbiausiu kriterijumi. Vairuotojai nebėra prisirišę prie vieno įkrovimo būdo: jei kasdienėms reikmėms mieste dažnai pakanka įkrovimo namuose ar darbe, tai ilgesnėse kelionėse pirmenybė teikiama itin greito įkrovimo stotelėms degalinėse.
Tiek tinklo operatoriams, tiek degalinių verslui tai leidžia pasiekti naują auditoriją – tuos, kurie anksčiau dvejojo dėl elektromobilio praktiškumo tolimoms išvykoms.

Negalima pro akis praleisti fakto, kad elektra varomų automobilių rinkos dalis Lietuvoje pernai išaugo iki 7,5 proc. ir jau viršija Latvijos, Estijos bei Lenkijos rodiklius. Elektromobilių pernai šalyje padaugėjo 57 proc. – tai didžiausias kelių pastarųjų metų prieaugis. Grynųjų elektromobilių ir iš išorės įkraunamų hibridinių automobilių skaičius jau viršija 45 tūkst.

Padės elektrifikuoti sunkųjį transportą

Tinklo transformacija kritiškai svarbi ir sunkiojo transporto sektoriui. Strategiškai svarbiose tranzitinėse vietose esančiose degalinėse jau dabar kuriami sprendimai, pritaikyti elektriniams sunkvežimiams ir autobusams.

Žvelgiant į skaičius, situacija sunkiojo transporto sektoriuje kol kas nuvilia: šalyje užregistruota vos keliolika elektra varomų sunkiasvorių priemonių, o likusius 99 proc. parko sudaro dyzelinis transportas. Vis dėlto kai kurių Skandinavijos šalių pavyzdys, kur net 15 proc. naujai registruojamų sunkvežimių yra elektriniai, rodo neišvengiamą kryptį, kuria judės ir likusi Europa.

Galingos įkrovimo stotelės sunkiajam transportui nebėra tik eksperimentas, tai – būtina sąlyga norint išlaikyti konkurencingus tranzito srautus. Esu tikras, kad dalis dabartinių degalinių ateityje neišvengiamai transformuosis į specializuotus sunkiojo transporto įkrovimo parkus.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą