Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad rizikos pasaulyje nesisklaido ir nesisklaidys. „Vasaros sulauksime su banguotomis kainomis. Kas liečia naftos kainas, problemos išliks dar ilgą laiką. Šiąnakt Donaldo Trumpo pasakyta kalba davė poveikio, naftos kaina kilo 6,5 proc. Vėl turime 107 dolerius, ateityje turėsime gal ir daugiau. Ramybės nebus“, – spaudos konferencijoje sakė ekonomistas.
Jis primena, kad naftos kainos mes nepakeisim, ji liks nestabili, todėl turime turėti ilgalaikius sprendimus. O tai, kas dabar yra daroma, anot jo, yra gerai, bet reikėtų daugiau.
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė taip pat primena, Lietuva jau ėmėsi tam tikrų veiksmų – buvo atlaisvintos degalų atsargos, planuojamas laikinas akcizo mažinimas, taip pat siūloma kompensuoti dalį transporto išlaidų per pigesnius traukinių bilietus. Vis dėlto, jos vertinimu, šios priemonės yra trumpalaikės ir orientuotos į greitą reakciją, o ne ilgalaikį problemos sprendimą.
Anot jos, būtina ieškoti tvaresnių sprendimų, kurie leistų lanksčiau reaguoti į panašias krizes ateityje. „Visų šių priemonių įtaka yra labai trumpalaikė, bet mums reikia sprendimo, kuris krizės metu padėtų suvaldyti degalų kainas“, – sakė ji.
Viena iš galimų krypčių – dalinio akcizo grąžinimo mechanizmas, kuris jau taikomas dešimtyje Europos valstybių ir laikomas efektyvia priemone.
„Dalinio akcizo grąžinimo sistemą siūlėme dar pernai, deja, tuomet ši idėja nesulaukė valdžios dėmesio. Jei turėtume tokį įrankį dabar, degalų krizę būtų galima išspręsti iš karto, nes valstybė galėtų lanksčiai nustatyti susigrąžinamo akcizo dydį nekeičiant įstatymų. Šiuo įrankiu galėtų naudotis vežėjai, verslas, ūkininkai ar net gyventojai“, – teigė K.Čeredničenkaitė.
Asociacijos skaičiavimais, įgyvendinus šį modelį, valstybės biudžetas galėtų pasipildyti maždaug 100 mln. eurų per metus. Šios lėšos galėtų būti nukreiptos į svarbiausias sritis – socialiai pažeidžiamų gyventojų paramą, degalų kainų poveikio švelninimą ar krašto apsaugos stiprinimą.
„Ši priemonė finansų ministerijai padėtų išspręsti dilemą, kaip sumažinti kainas ir neturėti tokios baimės, kad gal nebus surinktas valstybės biudžetas. Degalų kainų našta sumažėtų ne tik verslui, bet ir gyventojams“, – kalbėjo Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas.
Leistų susigrąžinti mokesčius iš kaimyninių šalių
Siūlomos sistemos veikimas būtų gana paprastas: valstybė nustatytų, kokiai vartotojų grupei ir kokia apimtimi būtų grąžinama dalis akcizo. Tai sudarytų paskatą degalus pirkti Lietuvoje, nes dalį sumokėtos sumos būtų galima susigrąžinti. Tokiu būdu mokesčiai liktų šalies biudžete, o ne nutekėtų į kaimynines rinkas, ir kartu būtų sukuriamas papildomas finansinis rezervas svarbiausioms valstybės reikmėms.
Ekonomisto Marius Dubnikovas vertinimu, tokia priemonė galėtų padėti susigrąžinti dalį pajamų, kurias Lietuva jau prarado. Dėl mažesnių degalų kainų Lenkija rinkoje dalis vežėjų degalus pylėsi būtent ten, o ne Lietuvoje.
„Verslas degalus seniai pilasi Lenkijoje. Su gyventojais mastas mažesnis, bet pasienyje tai vyksta“, – sakė ekonomistas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai dyzelino pardavimai Lietuvoje sumažėjo 15,7 proc., o biudžetas negavo apie 100 mln. eurų planuotų akcizo pajamų.
„Lenkijai padovanojome mokesčių pajamas, kurios galėjo likti Lietuvoje ir kelti mūsų šalies ekonomiką. Privalome kelti tikslą susigrąžinti šias pajamas į Lietuvą, o tam dalinio mokesčio susigrąžinimo modelis itin tinkamas, nes perkant degalus ir sumokėjus dalį akcizo Lietuvoje, dalis mokesčių būtų sugrąžinama. Toks įrankis leistų paprastai papildyti valstybės biudžetą papildyti reikšminga pajamų suma“, – sakė ekonomistas.
„Circle K“ vadovas Skirmantas Mačiukas teigia, kad degalų rinkoje jau kurį laiką matomi neigiami pokyčiai, kuriuos dar labiau sustiprino pastarieji geopolitiniai įvykiai.
Anot jo, situacija pradėjo blogėti dar pernai, padidinus akcizus – tuomet dalis tranzitinio transporto pasitraukė iš Lietuvos rinkos ir degalus pradėjo piltis kitose šalyse. Tačiau dar ryškesni pokyčiai fiksuojami nuo kovo, prasidėjus karui.
„Matome aiškią tendenciją – privačių vartotojų degalų vartojimas jau sumažėjo apie 10 proc., ir prognozuojame, kad jis toliau mažės. Gyventojai pradeda taupyti“, – sakė S. Mačiukas.
Jo teigimu, nerimą kelia ir vidaus verslo elgsena. Jei anksčiau mažesnės įmonės buvo mažiau jautrios kainų svyravimams nei tarptautiniai vežėjai, dabar situacija keičiasi.
„Matome, kad ir vietinis verslas pradeda riboti vartojimą – degalų paklausa šiame segmente sumažėjo maždaug 3–4 procentais“, – pažymi įmonės vadovas.
Kalbėdamas apie degalų pylimąsi kaimyninėse šalyse, jis atkreipia dėmesį ir į aplinkosauginį aspektą. Anot jo, situacija kelia nerimą, nes pasirinkdami pigesnius degalus užsienyje vartotojai dažnai renkasi mažiau aplinkai draugiškus produktus.
„Lietuvoje galioja griežti reikalavimai dėl biokomponentų maišymo į degalus, todėl jie yra ekologiškesni, tačiau kartu ir brangesni. Tuo metu kaimyninės šalys tokių griežtų ir brangiai kainuojančių sprendimų netaiko, todėl jų degalai gali būti pigesni, bet mažiau palankūs aplinkai“, – pažymėjo S.Mačiukas.
Silpna ekonomika lemia prarastas pajamas
Atsinaujinančių degalų asociacijos „Future Fuel“ viceprezidentas Jurgis Polujanskas pateikia ir konkretų palyginimą su kaimynine Lenkija.
Jo teigimu, neseniai lankydamasis šioje šalyje jis pastebėjo ryškius kainų pokyčius: per vieną dieną degalai atpigo net 30–50 centų už litrą. Pasak jo, tai įmanoma dėl aktyvios mokesčių politikos.
„Lenkai gali sau tai leisti, nes turi stipresnę ekonomiką ir aktyviai mažina kainas per mokesčius – tiek akcizus, tiek PVM“, – teigė jis.
Ekspertas pabrėžia, kad Lietuvoje, jo nuomone, dažnai klaidingai vertinamas valstybės ir ekonomikos santykis.
„Kartais atrodo, kad sumaišėme, kas yra arklys, o kas – vežimas. Politikai nėra varomoji jėga – jie tik nurodo kryptį. Tikrasis „arklys“ yra ekonomika, kuri tempia visą valstybę į priekį“, – sakė J. Polujanskas.
Jo vertinimu, kai kurie sprendimai pastaraisiais metais turėjo neigiamų pasekmių. Jis primena, kad prieš metus didinant akcizus verslo atstovai ragino to nedaryti, argumentuodami, jog mažesni mokesčiai galėtų net padidinti biudžeto pajamas. Vis dėlto į šiuos argumentus nebuvo atsižvelgta.
„Padidinus akcizą praradome ne tik degalų pardavimus – kartu išvažiavo ir mūsų gaminami biodegalai, žaliavos, darbo vietos“, – teigia jis.
Anot eksperto, mokesčių politika turėtų būti derinama su kaimyninėmis šalimis, siekiant išvengti konkurencinių praradimų. Vis dėlto, pasak jo, Lietuva pasirinko veikti savarankiškai.
Vėliau, siekiant susigrąžinti prarastus srautus, buvo pasiūlytas dalinio akcizo grąžinimo mechanizmas.
„Šis įrankis leistų susigrąžinti tranzitinį transportą, kuris galėtų generuoti apie 100 mln. eurų pajamų“, – pažymėjo J. Polujanskas.
Nors kritikai teigia, kad ši priemonė neišspręstų dabartinių problemų, jis akcentuoja ilgalaikę jos naudą.
„Galbūt tai nėra sprendimas šiandienai, bet tai yra sprendimas rytojui. Šiuo metu tarsi turime prieš akis dideles papildomas pajamas, tačiau jų nepasiimame. Taip patenkame į uždarą ratą – silpnesnė ekonomika reiškia mažesnį biudžetą, o tuo metu kaimyninės šalys iš to uždirba“, – sako jis.
Smūgis atsinaujinančių degalų gamintojams
J.Polujanskas taip pat atkreipia dėmesį, kad sumažėję degalų pardavimai Lietuvoje neigiamai paveikė ir vietos biokuro gamintojus. Jo teigimu, pernai sektoriaus pajamos smuko maždaug 15 proc., o mažėjant gamybos apimtims sumažėjo ir žaliavų poreikis – iš ūkininkų nebuvo supirkta reikšminga dalis grūdų, naudojamų biodyzelino gamyboje.
Pasak jo, siekiant sustiprinti šalies ekonomiką, būtina susigrąžinti prarastas rinkos dalis.
„Privalome apginti savo šalies interesus ir susigrąžinti prarastus degalų pardavimus į Lietuvą. Efektyviausia priemonė tam pasiekti – dalinio akcizo grąžinimo įrankis, kuris veiktų kaip tiesioginė paskata vėl rinktis Lietuvą. Iš tokio sprendimo laimėtų visi: gyventojai, vežėjai, gamintojai bei žemės ūkis, o valstybė užsitikrintų reikšmingas finansines įplaukas. Turime pasimokyti iš kaimynų lenkų, kurie prioritetą teikia ekonomikos augimui – juk be stiprios ekonomikos nebus ir stiprios valstybės“, – teigė J.Polujanskas.
