Kompanija tikrai solidi: VilniusTECH Automobilių inžinerijos katedros docentras Robertas Pečeliūnas, autoservisų tinklo „Melga“ padalinio vadovas Andžej Ostrovski, „Peugeot“ importuotojo Lietuvoje atstovas Vitalijus Eidimtas. Žodžiu, tikri padangų liūtai (aliuzija į kūrybiškų reklamų festivalį „Kanų liūtai“).
Eksperimento metu oro temperatūra pasiekė 25 laipsnius šilumos. Specialiai padangų efektyvumo bandymui turėjome du identiškus automobilius „Peugeot 3008“. Tačiau pilkas „liūtukas“ buvo apautas naujomis vasarinėmis padangomis, o mėlynasis – puikiomis žieminėmis.
Koks tokio eksperimento tikslas?
Kai kurie vairuotojai sako: kam man tos vasarinės padangos: žieminėmis galiu ramiai atvažinėti žiemą, po to vasarą, dar vieną žiemą, vėl vasarą ir po to „leisti į marčias“. Juk padangos yra padangos, tarp jų nėra didelio skirtumo.
Tokie vairavimo „ekspertai“ įsitikinę, kad padangų keisti neapsimoka. Pavažinėji žieminėmis nuo lapkričio 10 d., paskui iki kitos žiemos ramiai „droži“, nes „juk nėra didelio skirtumo“. Po to atvažinėji dar vieną žiemą jau gerokai nudilusiomis, dar pratempi vasarą ir po to atiduodi į sąvartyną. Taip neva susitaupo pinigų.
Tačiau tikri padangų ir vairavimo ekspertai teigia visai priešingus dalykus. Autoservisų tinklo „Melga“ padalinio vadovas Andžej Ostrovski sako, kad važinėjimas vasarą žieminėmis padangomis yra ne tik kad pinigų švaistymas – tai yra nesaugu.
Teorija sako, kad netgi mieste, kur greičiai nėra dideli, vasarą stabdant žieminėmis padangomis automobilis sustos iki 3 metrų toliau, nei stabdant vasarinėmis. Nes vasarinės ir skirtos vasarai. O minkštas žieminių padangų mišinys vasarą su keliu sukimba žymiai blogiau. Ar tikrai?
Unikalus eksperimentas: koks stabdymo kelio skirtumas
Nuo kalbų – prie darbų. Išbandėme vasarinių ir žieminių padangų efektyvumą stabdant ant visiškai sauso asfalto ir vėliau ant šlapios dangos, palaistę ją autodrome įrengtais fontanais.
Nors turėjome ir metrą sustojimo atstumui matuoti, vis dėlto pasirinkome dar modernesnę technologiją – VilniusTECH docentas Robertas Pečeliūnas automobiliuose sumontavo įrangą, matuojančią stabdymo pagreitį. Toks matavimas – labai objektyvus, nes abiejuose automobiliuose dar įjungėme ir greičio ribotuvus ties 50 km/val. riba.
Prieš bandydami atspėti, koks buvo stabdymo skirtumas, lyginant žiemines ir vasarines padangas, nuoširdžiai atsakykite: ar dažnai mieste važiuojate tik 50 km/val. greičiu? Tad gautus rezultatus reikėtų vertinti labai pesimistiškai. Kadangi realus greitis mieste (o juo labiau užmiestyje) yra didesnis, tai ir stabdymo atstumo skirtumai bus dar didesni, nei gavome neviršydami 50 km/val. ...
Realaus eksperimento eigą ir rezultatus kviečiame žiūrėti filmuotame reportaže:
O patiems nekantriausiems pasakysime, kad, išvedę trijų bandymų (kiekvienomis padangomis ant skirtingų dangų), gavome tokius rezultatus.
Ar dažnai mieste važiuojate tik 50 km/val. greičiu?
Ant sausos dangos vasarinėmis padangomis apautas automobilis sustojo 2,12 metro arčiau, nei stabdęs žieminėmis – jos porą metrų slydo.
Gal spėjote, kad ant šlapios dangos žieminės padangos bus geresnės? Nė iš tolo. Pasak „Melgos“ eksperto A.Ostrovski, jos blogiau ištumia vandenį, nei vasarinės, tad rezultatas nenustebino: žieminės stojo vidutiniškai 2,8 metro toliau. Įsivaizduokite, jei turite taip staigiai stabdyti prieš pėsčiųjų perėją, kai svarbus kiekvienas centimetras, nebekalbant apie kelis metrus.
Kuo skiriasi automobilio elgesys vasarą važiuojant žieminėmis ir vasarinėmis
Turint omeny, kad saugaus eismo ekspertų teorija (jog, važiuojant 50 km/val., stabdymo skirtumas siekia iki 3 metrų) pasitvirtino, galima tikėti ir jų paskaičiavimais, kad, važiuojant užmiesčio keliu 90 km/val. greičiu, stabdant skirtumas tarp žieminių ir vasarinių padangų gali siekti net 13-16 metrų. Taigi tris automobilio korpusus!
„Melgos“ ekspertas Andžej Ostrovski taip pat pastebi, kad dėl savo konstrukcijos vasarą žieminės padangos ne tik blogiau stabdo, bet ir greičiau dėvisi, o automobilis tokiu atveju naudoja daugiau degalų. Žodžiu, vieni nuostoliai.
Nes žieminių padangų protektoriaus raštas, gumos mišinys ir sukurtas žiemai, bet ne vasarai. Padangos rašto blokeliai vasarą nėra tokie stabilūs, nes žieminės padangos turi lameles (itin smulkias įpjovas), kurios surenka sniegą. Tokia žieminė konstrukcija vasarą ilgina stabdymo kelią ir neleidžia taip pat stabiliai (kaip su vasarinėmis) įveikti posūkių. Automobilis, važiuojant greičiau, ima „plaukioti“.
Iš esmės žieminės padangos tampa neefektyvios, kai temperatūra pakyla iki 7-10 laipsnių šilumos. Juk neveltui juokaujama, kad padangas reikia keisti tada, kai mieste atjungiamas centrinis šildymas. O tai padaroma, kai paros vidutinė temperatūra perkopia 10 laipsnių šilumos ribą.
Į ką atkreipti dėmesį keičiant padangas
Ką „Melgos“ servisų tinklo ekspertas Andžej Ostrovski patartų tiems vairuotojams, kurie padangas keičia patys?
1. Patikrinkite padangų slėgį, jos turi būti pripūstos tiek, kiek rekomenduoja gamintojas. Padangų slėgių lentelę rasite ant automobilio statramsčio ties vairuotoju arba ant degalų bako dangtelio.
2. Patikrinkite vasarinių padangų protektorių. Pagal KET leistinas minimalus protektoriaus gylis 1,6 mm nėra visiškai saugus. Jis neišstumia vandens. Be to, per vasarą toks protektorius dar labiau nusidėvės ir rudenį bus visiškai nesaugus. Todėl „Melgos“ rekomenduojamas vasarinių padangų protektorius – 3 mm.
3. Patikrinkite padangų būklę vizualiai: įvertinkite jų amžių, pažiūrėkite, ar guma nepradėjo skilinėti.
4. Patikrinkite, ar tiesūs ratlankiai, ar stabdžių trinkelės geros būklės.
