Dalį energijos resursų suvalgo įvairios budinčios sistemos, o tokie stovint „išgaruojantys“ kilovatai turi net specifinį pavadinimą – fantominis išsikrovimas (angl. phantom drain). Kaip jis atsiranda ir kaip jo vengti?
Lašas po lašo
Pirmiausia reikėtų nesupainioti šio reiškinio su savaiminiu išsikrovimu, kai elektromobilio baterija netenka energijos dėl vidinių cheminių procesų. Fantominio išsikrovimo nuostoliai atsiranda tuomet, kai elektromobilis, stovėdamas išjungtas, vis tiek naudoja energiją įvairių sistemų būsenai palaikyti: telemetrijai, nuotoliniam salono ar baterijos šildymui (ar šaldymui), apsaugos sistemoms, belaidžio ryšio atnaujinimams. Visoms joms būtina techninė įranga, kuri ir suvartoja keletą kilovatvalandžių.
Viskas gerai, jei savininkas sąmoningai pasirinko tokį režimą – laikyti sistemas aktyvias budėjimui. Tačiau pradedantiems elektromobilių vairuotojams tai gali tapti nemaloniu siurprizu.
Tiesa, tai nėra dideli nuostoliai. Pavyzdžiui, kai kurie modeliai per parą praranda tik 0,5–1 proc. baterijos talpos, tačiau žinomi ir atvejai, kai netenkama net dešimtadalio.
Niekas nenorėtų kasdien, nežinodamas to, prarasti net ir nedidelės pinigų sumos. Lašas po lašo kaupiasi reikšmingi nuostoliai. Pavyzdžiui, jei kasdien investuotumėte vos po 0,5 euro ir tikėtumėtės 10 proc. metinės grąžos, po 10 metų turėtumėte per 3,1 tūkst. eurų.
Galiausiai – gyvenimiška situacija: skubate į skrydį, paliekate elektromobilį stovėjimo aikštelėje su menku likučiu, o grįžus randate jį dar labiau išsikrovusį – teks skubiai ieškoti įkrovimo stotelės, nors akys merkiasi nuo nuovargio. Tokios situacijos nesunkiai išvengiamos.
Kieno apetitas didžiausias?
Didžiausias energijos „ėdrūnas“ – stebėjimo ir apsaugos funkcijos. Bene geriausias pavyzdys – „Tesla“ modelių režimas „Sentry Mode“. Veikiant šiai funkcijai, vaizdo kameros nuolat stebi aplinką, fiksuoja vaizdą, gali įrašyti įtartinus veiksmus. Savininkas miega ramiai, bet baterija tuo metu pamažu senka.
„Tesla“ inžinieriai pernai pažadėjo atnaujinimą, sumažinantį „Sentry Mode“ energijos sąnaudas iki 40 proc., nes kai kuriais vartotojų registruotais atvejais per parą jie prarasdavo net iki 7,2 kWh – tai galėjo sudaryti dešimtadalį visos baterijos talpos. Jei dar įsijungia salono apsauga nuo perkaitimo, stovinčio automobilio energijos sąnaudos gali priartėti prie taupiai važiuojančio elektromobilio rodiklių.
Šalti mūsų regiono orai – dar viena dažna energijos netekimo priežastis, jei neparenkami tinkami nustatymai. Žema temperatūra didina ne tik važiavimo sąnaudas – ji taip pat skatina dažnesnį elektronikos „atsibudimą“ patikrinti elektromobilio būsenos, o baterijai ir salonui reikia papildomos šilumos – dažniausiai nuotoliniu būdu paprašomos prieš rytines keliones.
Beje, bandymai, kuriuos atliko „Consumer Reports“, rodo, kad šaltyje elektromobilio realus nuvažiuojamas atstumas gali sumažėti vidutiniškai ketvirtadaliu. Todėl išvengti išankstinio baterijos pašildymo taip pat nėra racionalu. Rekomenduotina naudoti išankstinį baterijos pašildymą, kol automobilis dar įkraunamas – tokiu būdu šilumai energija imama iš tinklo, o ne iš baterijos.
Šaltuoju metų laiku itin svarbus šilumos siurblys – dėl to mūsų regione verta ieškoti elektromobilio su šia įranga. Pavyzdžiui, gamintojas „Kia“ pabrėžia, kad jo modeliuose dažnai jau bazinėse versijose montuojami šilumos siurbliai, efektyviai išnaudojantys iš įvairių šylančių paviršių, taip pat ir iš aplinkos oro, surinktą šilumą, ją perkeldami į saloną.
Jie ne tik padeda taupyti energiją, bet ir veikia gerokai efektyviau nei senieji elektriniai tenai. JAV Energetikos departamento vertinimu, šilumos siurbliai yra 3–4 kartus efektyvesni už tenus.
Vienas iš tikrai malonių elektromobilio privalumų – salono temperatūros paruošimas prieš kelionę. Žiemą tai reiškia iki 21 laipsnio pakeltą salono temperatūrą bei pašildytas sėdynes ir vairą, o vasarą – atvėsintą saloną. Šią funkciją labai vertinu ir visada esu nustatęs, kad rytais automobilis būtų paruoštas idealiai kelionei.
Tačiau yra ir kita medalio pusė – kai kuriomis dienomis, kai į darbą nevažiuoju ar išvykstu ilgesniam laikui, automobilis vis tiek automatiškai įsijungia ir naudoja energiją salono paruošimui. Tad karts nuo karto tenka prisiminti šią funkciją išjungti, kad būtų išvengta bereikalingų elektros sąnaudų.
Skirtingi požiūriai
Beje, gamintojų filosofijos skiriasi. Pavyzdžiui, „Kia“ programinės įrangos logika paremta tuo, kad užrakinus automobilį visi moduliai taip pat užmiega ir vėl aktyvuojami tik tada, kai savininkas pats sąmoningai juos pažadina – įsėda į elektromobilį arba aktyvuoja nuotolines paslaugas.
Pietų Korėjos gamintojas taip pat nurodo, jog baterijos išankstinis temperatūros reguliavimas gali būti nustatytas taip, kad įsijungtų tik tuomet, kai elektromobilis pagal suplanuotą maršrutą artėja prie greitojo įkroviklio. Tokiu atveju termoreguliavimo sistema siekia optimalaus 15–35 °C baterijos temperatūros diapazono, kad įkrovimas prasidėtų kuo didesne sparta nuo pirmųjų akimirkų. Žinoma, šią funkciją vairuotojas gali aktyvuoti ir rankiniu būdu – tiek informacijos ir pramogų sistemos parinktyse, tiek nuotoliniu būdu per mobiliąją programėlę.
Tikrai nustebsite, kiek elektromobilių gamintojų iki šiol savo modeliuose nėra įdiegę baterijos pašildymo funkcijos prieš greitąjį įkrovimą. Net ir mano vairuojamas elektromobilis šios funkcijos dar neturi, nors naujesniuose modeliuose, kurie pasirodė netrukus, ją jau galima aktyvuoti.
Panašių praktinių sprendimų taiko ir kiti gamintojai. Pavyzdžiui, BMW elektromobilių savininkai, prieš ilgesnes stovėjimo pertraukas, gali apriboti kai kurias automobilio funkcijas. „Mercedes-Benz“ bendrovės EQS modelyje net siūlomas specialus ilgalaikio stovėjimo režimas, kuris padeda sumažinti energijos sąnaudas iki minimumo.
Svarbu žinoti, kad energiją gali naudoti ne tik pačios automobilio sistemos, bet ir trečiųjų šalių programėlės ar net paprastas mūsų smalsumas. Kiekvienas nuotolinis prisijungimas, siekiant patikrinti vieną ar kitą parametrą, suveikia kaip telematikos modulio pažadinimas.
Galima susidraugauti
Ar įmanoma visiškai eliminuoti fantominį išsikrovimą? Ne. Kaip ir bet kuris išmanus įrenginys, elektromobilis privalo nuolat palaikyti nedidelius gyvybės ženklus. Tačiau galima pasirūpinti, kad jie būtų kuo mažesni – beveik nepastebimi nei baterijai, nei piniginei.
Žinoma, nebūtina visiems vairuotojams taikyti vienodą elgsenos modelį, tačiau aš asmeniškai energiją naudojančias sistemas aktyvuoju tik tada, kai jos tikrai reikalingos čia ir dabar. Daugumoje modelių galima įjungti „miego režimą“ ar jam prilygstantį sprendimą, kuris gerokai sumažina foninės energijos poreikį.
Taip pat, jei planuojate ilgesnį stovėjimą, įkraukite bateriją iki 60–80 proc. ir venkite ją laikyti visiškai pilną ar visiškai išsikrovusią. Toks įprotis ne tik sumažina fantominį energijos praradimą, bet ir padeda išlaikyti ilgesnį baterijos tarnavimo laiką.
