Kad variklis atitiktų visus saugumo bei efektyvumo rodiklius bei teisės aktais apibrėžtas sąlygas, gamintojas apriboja jo galimybes. Kaip tai daroma?
Blokas, kurį galima perprogramuoti
Variklio veikimo parametrus kontroliuoja ECU – elektroninis variklio valdymo blokas. Jame yra atminties mikroschema, kurioje įrašyta programa su valdymo parametrais. Kadangi bloką galima perprogramuoti, jį galima keisti bei taikyti kitus parametrus, kurie padidins variklio galią. ECU perprogramavimo paslauga vadinama chiptiuningu (angl. chip tuning).
Ar galios didinimas kerta per sąnaudas
„Chiptiuningas“ gali suteikti vairuotojams įvairių privalumų. Pavyzdžiui, jis leidžia pasiekti geresnes degalų sąnaudas (daugeliui tai netikėta) arba gauti daugiau galios, neperkant brangesnių automobilių. Tai ypač aktualu dyzelių vairuotojams, norintiems važiuoti ir taupiai, ir dinamiškai.
Kokia rizika?
Vis dėlto tai nėra sprendimas be rizikos. Pirmiausia reikia įvertinti, ar automobilis yra tinkamas galios didinimui, nes ne visi varikliai ir modeliai gali atlaikyti papildomą galią.
Prastai atliktas „chiptiuningas“ gali neigiamai paveikti variklio ilgaamžiškumą, o netinkamai pasirinktas paslaugų teikėjas gali padaryti didelę žalą automobilio sistemoms.
Dėl šių priežasčių svarbu kreiptis į patikimus specialistus ir atlikti išsamias diagnostikas prieš pradedant bet kokius modifikavimus.
„Chiptiuningas“ dyzeliniams automobiliams: kada tai atsiperka?
Pasak Mykolo Stravinsko (Galingas.LT atstovo), norėdami padidinti variklio galią vis dažniau kreipiasi ne sportinių automobilių entuziastai, o paprasti vairuotojai.
„Specializuojamės dirbdami su paprastais vairuotojais ir pastebime, kad vis daugiau žmonių kreipiasi ne tik dėl galios padidinimo, bet ir siekdami taupyti degalus, – teigia Mykolas Stravinskas. – Pavyzdžiui, dažnai klientai nori iš savo automobilio išspausti daugiau galios, tačiau nenori investuoti į brangesnį modelį. Paimkime BMW 116D, 118D ir 120D – visi jie turi tą patį variklį, bet skirtingas galias: 85 kW, 105 kW ir 120 kW.
Tokiu atveju vairuotojas gali pasirinkti pigesnį, silpnesnį variantą ir vėliau atlikti chiptiuningą, kad pasiektų didesnę galią, tačiau mokėtų tik už silpnesnį variklį. Tai taip pat leidžia sutaupyti mokesčių, pinigų draudimui ir sumažinti automobilio eksploatacines išlaidas.“
„Galingas.LT“ atstovas pabrėžia, kad „chiptiuningas“ labiausiai pasiteisina dyzeliniuose varikliuose, kuriuose galima pasiekti reikšmingų degalų taupymo rezultatų. Kaip teigia ekspertas, dyzeliniai varikliai dažniausiai turi didesnį degalų taupymo potencialą.
Tačiau, kalbant apie naujesnius automobilius, atitinkančius „Euro 6“ standartą, situacija sudėtingesnė. „Euro 6“ automobiliai turi griežtai veikiančias išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) sistemas, kurios, nors ir padeda mažinti taršą, gali neigiamai paveikti degalų suvartojimą ir teršti variklį iš vidaus, kaupdamas suodžius bei dervas“, – aiškina Mykolas.
Naujesni automobiliai – mažiau vairavimo malonumo?
Ekspertas taip pat pažymi, kad nauji automobiliai, ypač nuo 2020 metų, dėl ekologinių reikalavimų yra kitokie.
„Naujieji automobiliai gali būti gražesni, patogesni, turėti geresnį saloną ir važiuoklę, tačiau jų varikliai neteikia tokio malonumo, kaip senesnių modelių. Pavyzdžiui, paėmus 100 kW 2020 metų automobilį ir 100 kW 2010 metų automobilį – naujesnis tikrai bus švaresnis ir atitiks griežtus taršos reikalavimus, tačiau senesni modeliai gali pasiūlyti daugiau vairavimo džiaugsmo, nes juose nebuvo tiek daug apribojimų dėl emisijos.
Žinant variklio ir transmisijos parametrus, galima atlikti chiptiuningą ir šiek tiek susigrąžinti tą vairavimo džiaugsmą bei dinamiką.“
Kaip chiptiuningas gali padėti paprastam vairuotojui?
Mykolui pritaria ir Arvydas Kubilius („Insane Performance“ vadybininkas) – vis daugiau vairuotojų kreipiasi ne tik siekdami padidinti galios rezervą, bet ir dėl degalų taupymo.
„Pavyzdžiui, jei vairuotojas nori, kad jo automobilis būtų ekonomiškesnis ir patogesnis kelionėse ilgesniais atstumais, galios didinimas gali suteikti privalumų. Tačiau svarbu, kad šie pokyčiai būtų atlikti atsargiai, nes netinkamai parinkę parametrus, norimų rezultatų nepasiekste, gali kilti ir techninių problemų.
Pasak Arvydo Kubiliaus, reikia suprasti, kad "chiptiuningas" nėra panacėja visiems. Pavyzdžiui, „tobulinant“ benzininius variklius, nors galima pagerinti automobilio dinamiką, tikėtis reikšmingo degalų taupymo dažniausiai nėra realu.
Be to, „Insane Performance“ ekspertas pabrėžia, kad svarbu atlikti išsamią automobilio diagnostiką prieš pradedant bet kokias modifikacijas.
„Mes visada atliekame išsamią diagnostiką, kad įsitikintume, jog automobilis atlaikys papildomą galią ir kad nėra jokių kitų techninių problemų, kurios galėtų atsirasti po modifikacijų“, – teigia Arvydas.
Ar chiptiuningas atsiperka vairuotojui?
Atsakymas priklauso nuo individualių poreikių ir situacijos. Savo automobilį patikėti reikėtų tik kvalifikuotiems specialistams. Yra tikrai gerų programų, kurios yra sukurtos konkrečiam automobilio modeliui. Tačiau egzistuoja ir tokių, kurios buvo sukurtos tiesiog „namų sąlygomis“, t.y. neprofesionaliai ir be aiškios metodikos.
Jeigu kreipsitės į patikimus, rinkoje žinomus ekspertus, chiptiuningas gali būti naudingas ir pakankamai saugus sprendimas automobiliui. Tačiau, jeigu jūsų automobilyje įdiegtos EGR, AdBlue, DPF ir pan. sistemos, jos gali tapti kliūtimi.
Atjungti šių sistemų negalima, be jų nepraeisite techninės apžiūros.
