Buvęs premjeras Andrius Kubilius VU studentas pasakojo, kad iki pat mokyklos baigimo svajojo rašyti eiles ir tapti poetu. „Gimiau ir augau filologų šeimoje. Iki baigiamosios klasės svajojau tapti geriausiu Lietuvoje poetu. Baigiau fiziką. Tapau politiku. Fizika buvo geras mokslas, jis man padėjo politikoje suprasti reiškinius“, – pasakojo parlamentaras.
Iki baigiamosios klasės svajojau tapti geriausiu Lietuvoje poetu, – sakė Andrius Kublius
Opozicijos lyderio teigimu, jauniems žmonės itin svarbu mokėti ginti savo idėjas ir drąsiai jas reikšti. „Atėjęs į politiką ir būdamas šalia Sąjūdžio lyderių maniau, kad jie dievai. Atsirasti jų radare buvo itin sudėtinga. Pasakyti žodį arba savo idėją buvo nedrąsu. Daug jaunų žmonių ateina į politiką, tačiau neišdrįsta išsakyti savo idėjų, nusivilia ir pasitraukia“, – sakė A.Kubilius.
Atsitraukęs nuo planšetinio kompiuterio A.Kubilius atsakė lakoniškai: „Atsiprašau, jeigu tai jus užgavo, bet gal tai ir gerai“.Diskusijai pasiekus klausimų stadiją studentai prisiminė duotą patarimą ir drąsiai A.Kubiliaus paklausė, kiek rimtai jis žiūri į šį renginį. „Matome, kad jūs diskusijos metu dirbote kitus darbus. Ką pasakytų mūsų dėstytojai, jei per paskaitas klausytume ne jų, o skaitytume 15min.lt? – klausė chemijos magistrantas.
Direktoriams kadrų neruošia
VU rektorius Jūras Banys pabrėžė, kad universiteto misija kurti ir skleisti žinias, o ne mokyti profesijos:. „Ar tai, ko dėstytojai moko, reikalinga įmonės direktoriui? Ne, nereikia ir nereikės. Prancūzai tyrė 5mones, kurios į darbą ėmė disertacijas apsigynusius doktorantus. Žmogų, kuris tyrė poeziją, priima dirbti draudimo skyriaus vedėju. Kodėl? Atsakymas paprastas – mums reikia žmonių, kurie sugeba mąstyti, priimti daug informacijos, atrinkti svarbiausią ir padaryti išvadas“, – pasakojo J.Banys.
Pasak jo, ne universitetai, o kolegijos ir profesinės mokyklos turi ruošti konkrečios specialybės darbuotojus. „Konkrečiai darbo vietai ruošia kolegijos, technikumai. Universitetai ruošia protaujančius žmones. Tuomet jie susiras darbą ir padarys karjerą“, – sakė VU rektorius.
Turime kuo džiaugtis
Giedrius Dzekunskas, „Barclays“ technologijų centro vadovas, teigė, jog dialogas tarp verslininkų ir aukštųjų mokyklų būtinas. „Universitetai neturi klausyti visko, ką sako verslas, bet diskusija būtina. Išsilavinimas – didelė kontribucija iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tačiau kokybiška švietimo sistema padeda ilgalaikius pagrindus šalies pranašumui“, – sakė jis.
Pasak G.Dzekunsko Lietuvos švietimo sistema nėra tokia bloga, kaip kartais patys bandome ją vaizduoti: „Esame linkę labai nusiplakti dėl savo švietimo sistemos. Sėkmingai konkuruojame pasaulinėje rinkoje. Daugelis jaunų žmonių nori mokytis. Daugelis šalių apie tai gali tik pasvajoti. Turime būti valstybė, kuri gali eksportuoti savo žinias“.
Pasenusios programos
Technologijų centro vadovo nuomone, sėkmingi žmonės daro daugiau, nei iš jų prašoma. Analizuodamas, kas yra svarbiausia aukštosiose mokyklose, jis akcentavo mokymo programų atitikimą laikmečiui. „Universitete svarbiausia kokybiška programa ir dėstytojai. Vertės neatnešantys dalykai turi būti pašalinti. Kas svarbiau – mokytis paskalį ar JAVA? Fundamentalieji mokslai leidžia valstybei ne tik kurti paslaugą, bet ir kurti inovacijas“, – teigė G.Dzekunskas.
Jo nuomone aukštąsias mokyklas baigę absolventai darbo rinkai nėra tinkamai paruošti: „Matuojant universiteto sėkmę reikia pažiūrėti, kiek žmonių dirba pagal specialybę. Dažnai atėję absolventai nežino, ką tiksliai nori daryti. Jie nori pabandyti, bet įmonės laukia motyvuotų ir labiau paruoštų žmonių. Dažnai dėl darbo atėjęs kalbėti žmogus klausia ar jau po pusės metų galės daryti karjerą ir eiti dirbti kitur. Niekas taip greitai nevyksta. Absolventams trūksta praktikos. Universitetuose nemoko komandinio darbo. Informacinės technologijos nėra šachmatai. Tai greičiau krepšinis. Reikia ne tik daryti, bet ir padaryti – pasiekti rezultatą“.
