Ką leidžia įstatymai?
Lietuvos Darbo kodeksas tiesiogiai nerašo apie mobiliuosius telefonus, tačiau suteikia darbdaviui teisę organizuoti darbą ir nustatyti vidaus tvarką.
„Tai reiškia, kad darbdavys gali riboti arba net uždrausti telefono naudojimą darbo metu, jei tai pagrįsta“, – teigia R.Joskaudienė.
Kada draudimas laikomas teisėtu?
Pasak teisininkės, telefonų ribojimas dažniausiai laikomas teisėtu, kai jis susijęs su darbuotojų sauga (gamyba, mechanizmai, vairavimas), darbo kokybe ir produktyvumu (klientų aptarnavimas, prekyba), konfidencialios informacijos apsauga (bankai, IT, skambučių centrai).
„Pvz. gamyklose telefonai dažnai paliekami spintelėse, o klientų aptarnavimo vietose – leidžiami tik pertraukų metu“, – aiškina R.Joskaudienė.
Ko darbdavys negali daryti?
Pasak R.Joskaudienės, negalima savavališkai atimti ar konfiskuoti darbuotojo telefono, tikrinti asmeninių žinučių, drausti telefoną be jokio pagrindo ar aiškių taisyklių.
„Draudimas turi būti aiškiai aprašytas vidaus dokumentuose (darbo tvarkos taisyklėse, įsakymuose), o darbuotojai – su juo supažindinti“, – pabrėžia teisininkė.
Kas bus, jei darbuotojas nesilaikys draudimo?
„Jei taisyklės teisėtos ir pagrįstos – jų nesilaikymas laikomas darbo drausmės pažeidimu. Galima pastaba, papeikimas, o kraštutiniu atveju – net atleidimas“, – įspėja R.Joskaudienė.
Tačiau darbuotojas turi teisę ginčytis.
„Jei manote, kad draudimas neproporcingas ar nepagrįstas, galite raštu kreiptis į darbdavį, kreiptis į Darbo ginčų komisiją arba Valstybinę darbo inspekciją“, – pataria teisininkė.
Pasak jos, esmė paprasta: darbdavys gali riboti telefoną, bet tik tada, kai tam yra realus pagrindas ir kai tai padaryta teisėtai, skaidriai ir proporcingai.
