Darbo vietų mažinimas bus pasiektas įgyvendinant ankstyvo išėjimo į pensiją programą ir per savanorišką darbuotojų išėjimą iš darbo dviejose Vokietijoje esančiose gamyklose, teigiama bendrovės pranešime.
Tuo pat metu „Volkswagen“ patronuojamoji įmonė ketina sukurti 2 tūkst. naujų darbo vietų elektromobilumo ir skaitmeninimo srityse, bendrovei pereinant prie išmanesnių ir švaresnių rytojaus automobilių.
„Audi“, kaip ir kitos automobilių gamintojos, susiduria su mažėjančia paklausa lėtėjančio pasaulio ekonomikos, griežtesnių kovos su tarša taisyklių ir didžiulių investicijų į elektromobilius fone.
„Šiuo pokyčių metu siekiame paversti „Audi“ lankstesne ir efektyvesne bendrove, – pažymėjo bendrovės vadovas Abrahamas Schotas. – Šis žingsnis padidins produktyvumą ir sustiprins mūsų gamyklų Vokietijoje konkurencingumą.“
Likę maždaug 50 tūkst. „Audi“ gamyklų Ingolštate ir Neckarzulme darbuotojų galės būti ramūs dėl savo darbo vietų iki 2029 metų pabaigos – ši sąlyga numatyta sunkiai pasiektoje kolektyvinėje darbo sutartyje.
„Pasiekėme svarbų etapą, – pažymėjo „Audi“ darbo tarybos vadovas Peteris Moschas. – Užimtumo garantijos pratęsimas – tai svarbus pasiekimas tokiais sudėtingais laikais.“
„Audi“ teigė, kad reorganizavimas padėtų padidinti pajamas 6 mlrd. eurų iki 2029 metų ir padėtų pasiekti 9–11 proc. pelno maržą.
Naujas vadovas
Pranešimas apie planus mažinti darbo vietų skaičių paskelbtas po to, kai per pirmuosius devynis šių metų mėnesius „Audi“ buvo priversta susidurti su mažėjančiais pardavimais, pajamomis ir veiklos pelnu.
Visgi gamintoja nėra vienintelė įmonė, kurią paveikė JAV ir Kinijos prekybos įtampos ir „Brexito“ keliamas neapibrėžtumas.
Vokietijos automobilių dalių tiekėjos „Bosch“ ir „Continental“ taip pat pranešė mažinančios darbuotojų skaičių, tuo tarpu „Mercedes-Benz“ gamintoja „Daimler“, kaip pranešama, planuoja atsisakyti 1,1 tūkst. administracijos darbuotojų.
Tikėdamasi suteikti „Audi“ postūmį, „Volkswagen“ grupė kiek anksčiau šį mėnesį pranešė, jog nuo balandžio mėnesio bendrovės vadovą A.Schotą pakeis buvęs BMW pirkimo vadovas Markusas Duesmannas.
Valdant A.Schotui, „Audi“ smarkiau nei kitos Vokietijos gamintojos nukentėjo nuo praėjusiais metais Europos Sąjungoje įvestų griežtų naujų išmetamųjų teršalų bandymo standartų, dėl kurių susidarė brangiai atsiėjusių gamybos kliūčių.
Kaip ir konkurentės, „Audi“ padidino išlaidas naujoms technologijoms, įskaitant akumuliatorines elektrines ir hibridines transporto priemones, bei susiejimo ir autonominio vairavimo technologijoms.
Be to, praėjusiais metais įmonė buvo priversta sumokėti 800 mln. eurų baudą už savo vaidmenį „dyzelgeito“ skandale.
Kilus minėtam skandalui, „Audi“ patronuojančioji įmonė „Volkswagen“ prieš ketverius metus pripažino, jog neteisėtai įdiegė programinę įrangą, klastojusią taršos duomenis bandymų metu, 11 mln. dyzelinių transporto priemonių visame pasaulyje.
Įtariama, kad minėtą programinę įrangą padėjo sukurti „Audi“ inžinieriai.
