Darbo teisė, pasak jos, paprasta: darbo vietoje negali būti sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių, todėl alergija, astma, higiena, triukšmas, darbo trikdymas ar net užkliuvimo rizika nėra „smulkmenos“.
„Tai – darbdavio atsakomybės sritis. Vien kolektyvo pritarimo nepakanka. Prieš leidžiant augintinius turi būti įvertinta profesinė rizika, įtraukti darbuotojai ar jų atstovai, nustatytos aiškios vidaus taisyklės: kur gyvūnai gali būti, kur negali, kas atsako už švarą, kaip reaguojama į skundą ar sveikatos sutrikimą. Jei darbuotojui nuo augintinio blogėja sveikata, darbdavys to ignoruoti negali“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Pasak teisininkės, darbuotojas turi teisę reikalauti saugių darbo sąlygų, žinoti rizikos veiksnius, tikrintis sveikatą ir kelti klausimą dėl darbo vietos pritaikymo.
„Svarbu ir tai, kad už gyvūno padarytą žalą pirmiausia atsako jo savininkas, tačiau jei darbdavys leido gyvūnus nevaldydamas rizikos, atsakomybės klausimų gali kilti ir pačiam darbdaviui“, – komentavo R.Joskaudienė.
Išvada, pasak teisininkės, paprasta: augintinis darbe gali būti ne taisyklė, o tik išimtis, kai nepažeidžiamos kitų darbuotojų teisės. Humanizmas, anot jos, negali būti kuriamas alergiško darbuotojo sąskaita.
