Ką sako teisės aktai dėl pavadėlio?
Pasak teisininkės, mediatorės Raimondos Joskaudienės, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
Tuo metu Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašas numato, kad viešojoje vietoje šuo vedamas laikant už pavadėlio.
„Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpintas tiek, kad šuo jų nepasiektų ir nekeltų grėsmės.
Pavojingi ir koviniai šunys bei jų mišrūnai viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Teisininkės teigimu, įstatymas neskirsto situacijų pagal šeimininko subjektyvų įsitikinimą, kad jo augintinis „geras“.
„Vertinama ne tai, ką šeimininkas mano apie savo šunį, o tai, ar jis užtikrino, kad šuo nekels grėsmės aplinkiniams.
Pavyzdžiui, jeigu palaidas šuo pribėga prie vaiko, bėgiko, dviratininko ar kito šuns ir sukelia išgąstį, konfliktą, parkritimą ar sužalojimą, tai jau nebe „nemalonus epizodas“, o atsakomybės klausimas“, – aiškino R.Joskaudienė.
Išmatų nesurinkimas
Teisės aktai numato pareigą gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, daugiabučio bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje nedelsiant surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus teršalus.
Praktiškai, anot R.Joskaudienės, svarbu žinoti ir tai, kad specialios dėžės ar maišelio nebuvimas nėra rimtas pasiteisinimas.
Vilniaus savivaldybės komunikacijoje nurodoma, jog maišelius su surinktais šunų ekskrementais galima mesti į mišrių atliekų konteinerius, o 2025 m. savivaldybė taip pat viešai akcentavo, kad tinkamiausia vieta tokiems maišeliams yra mišrių atliekų konteineris arba specialūs konteineriai. Taigi, anot teisininkės, pasakymas „nebuvo kur išmesti“ nuo atsakomybės neatleidžia
Vaikų žaidimo aikštelė – ne šunų vedžiojimo vieta
Dar vienas punktas, kurį daugelis ignoruoja: vedžioti gyvūnus arba leisti jų vedžiojamiems gyvūnams eiti į vaikų žaidimo aikšteles yra draudžiama.
R.Joskaudienės pabrėžė, kad vaikų žaidimo aikštelė negali tapti vieta, kur vaikas turi saugotis šuns, jo šlapimo ar išmatų.
Ar tai galioja privačiuose kvartaluose? Taip.
„Kalbant apie Vilniaus miestą, vietos taisyklės šį klausimą išsprendžia taip: dviem ar daugiau asmenų priklausančioje žemės valdoje draudžiama laikyti palaidus šunis, jei bent vienas bendraturtis tam prieštarauja.
Taip pat kito asmens žemės valdoje šunį galima laikyti tik savininkui ar teisėtam valdytojui sutinkant. Tad Vilniuje tokio ginčo atsakymas: jei kiemas bendras ir bent vienas bendraturtis nesutinka, palaidas šuo ten nėra teisėtas sprendimas“, – aiškino R.Joskaudienė.
Pasak teisininkės, dėl išmatų situacija taip pat aiški: gyvūnui priteršus kito asmens žemės valdoje, ekskrementus reikia nedelsiant surinkti.
„O viešojoje vietoje ir bendrojo naudojimo patalpose šunys vedami su pavadėliu; be to, pagal Aprašą viešąja vieta laikomas ir daugiabučio namo kiemas. Taigi jeigu ne individualūs namai, o faktiškai daugiabučių ar bendro naudojimo kiemas, viešosios vietos režimas taikomas tiesiogiai“, – teigė R.Joskaudienė.
Kokia atsakomybė gresia?
Už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimus taikomas Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnis.
Jis numato baudą nuo 30 iki 120 eurų, jei pažeidimas sukėlė grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei – nuo 50 iki 120 eurų, pakartotinai – nuo 120 iki 230 eurų.
Jeigu dėl pažeidimo atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, bauda siekia nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinai – nuo 300 iki 550 eurų.
Šias nuostatas gali taikyti VMVT, policijos ir savivaldybių pareigūnai.
Tačiau bauda – dar ne viskas.
Civilinis kodeksas nustato bendrą taisyklę, kad kiekvienas asmuo turi elgtis taip, kad nepadarytų kitam žalos, o padaryta žala asmeniui ar turtui turi būti visiškai atlyginta atsakingo asmens.
„Todėl jeigu dėl palaido šuns ar netinkamos priežiūros nukentėjo žmogaus sveikata, sugadintas turtas ar patirtos kitos išlaidos, klausimas gali pereiti iš administracinės atsakomybės į civilinės žalos atlyginimą“, – įspėjo R.Joskaudienė.
Ką tai reiškia atsakingam šeimininkui?
Pasak R.Joskaudienės, pavadėlis turi būti ant šuns, o ne kišenėje; prasilenkiant su žmonėmis ar kitais gyvūnais jis turi būti sutrumpintas; išmatas reikia surinkti iš karto, ne „vėliau grįšiu“; į vaikų žaidimo aikšteles šuns leisti negalima; augintinio energijai išlieti reikia rinktis tam skirtas vietas.
Vien Vilniuje 2025 m. savivaldybė skelbė turinti 36 šunų vedžiojimo aikšteles, taigi alternatyvų saugiam išsilakstymui tikrai yra.
„Jeigu matote sistemingą pažeidimą, verta fiksuoti vietą, laiką, nuotraukas ar vaizdo įrašą ir kreiptis į savivaldybės viešosios tvarkos padalinį arba policiją.
VMVT pranešimus apie gyvūnų gerovės pažeidimus priima internetu ir telefonu 1879 arba +370 5 242 0108.
Jeigu gyvūnas realiai kelia pavojų žmonėms – pavyzdžiui, yra agresyvus ar blaškosi važiuojamojoje dalyje – rekomenduojama skambinti 112“, – priminė R.Joskaudienė.
