Su P.Tulba kalbamės apie socialinį verslą, jo potencialią sėkmę ir žlugimą bei tai, kaip buvo sukurtas šiandien vieno didžiausių Europoje riedlenčių ir dviračių parko verslo modelis.
„Dar bestudijuodami universitetuose žmonės suvokia, jog galima vystyti ir socialinį verslą. Šioje srityje jie gali uždirbti pakankamai lėšų, normaliai pragyventi“, – pokalbį pradėjo P.Tulba.
Vis tik Lietuvoje tarp įvairių startuolių apie socialinį verslą dar girdėti retai. Tarsi egzistuoja nuostata, jog socialinis verslas panašus į labdarą – juk turi paaukoti dalį savo pelno visuomeninėms problemoms spręsti. Ar ne?
Jei nori surinkti talentingus žmones, padidinti savo įtaką toje verslo srityje, turi jiems mokėti gerus atlyginimus.
„Tai – mitas. Na, jei nori surinkti talentingus žmones, padidinti savo įtaką toje verslo srityje, turi jiems mokėti gerus atlyginimus. Ir žinoma, už viso to dar turėti patikimą verslo modelį bei dideles įplaukas. Tačiau juk yra žmonių, kurie patys vieni vysto savo individualų verslą. Pavyzdžiui, fotografai, jogos mokytojai – tai jų aistra, malonumas, o kartu jie dar uždirba tiek, kiek uždirbtų dirbdami kokios nors kompanijos biure. Yra daugybė priežasčių, kodėl žmonės to griebiasi. Dalis žmonių yra pasiryžę paaukoti solidų atlyginimą, kurį jie gauna dirbdami kokioje nors bendrovėje, dėl galimybės realizuoti savo aistrą“, – teigė didžiausio Europoje riedlenčių parko vadovas.
Siekti kuo didesnio pelno – ne nuodėmė
Į renginį „Socifaction“ susirinko 40 jaunų lietuvių ir latvių, kurių verslo planuose jau buvo numatyta dalį lėšų skirti kokioms nors visuomenės problemoms spręsti. P.Tulbos teiravomės, ar socialus verslas turi turėti kokią nors socialinę idėją iš pat pradžių, ar bet kurį jau egzistuojantį verslą galima paversti socialiniu prijungus kokį nors papildomą projektą?
„Viskas priklauso nuo tavo ilgalaikės vizijos ir misijos, tikslų, kuriuos nori pasiekti. Nėra nieko blogo siekti kuo daugiau pelno – juk svarbiau, kaip tą pelną panaudosite. Tačiau gali būti, kad norite įkurti tam tikrą paramos, labdaros, nevyriausybinį projektą, visas jėgas sutelkti tam, kad būtų išspręsta kokia nors socialinė problema, ir tik vėliau, kai jau išplėsite šios organizacijos veiklą, pradėti vystyti verslo modelį. Nėra gero ar blogo būdo tai pasiekti. Turi kažkaip suvaldyti svarstykles, kai vienoje pusėje yra įtaka visuomenės gerovei, kitoje – potencialus pelnas, įplaukos“, – aiškino verslo konsultantas ir įmonių vadovas.
Sėkmingai didžiulio riedlenčių parko veiklą vystančio brito paprašėme įvertinti dar visai „šviežias“ lietuvių ir latvių idėjas – ar jos turi potencialo virsti galingais socialiniais verslais?
„Šiame akseleratoriuje išgirdau daugybę gerų idėjų. Svarbiausia prisiminti, kad greičiausiai tavo veikla, kaip ją dabar įsivaizduoji, pasisuks visai kitaip ateityje. Verslo modelis keičiasi, jei tam tikros idėjos nesulaukia pripažinimo. Išlieka tik tikslas, kurio siekiate, ir motyvacija. Taigi ir šiame renginyje kai kurių jaunuolių išdėstytos idėjos suklestės ir augs, tačiau kai kurie – suklups ir bus priversti užleisti savo vietą kitiems. Tokia yra realybė ir nuosavo verslo kūrimo kaina.
Tačiau net ir tokiu atveju svarbu suvokti, jog tokiu būdu mokaisi, vystai savo įgūdžius ir gebėjimus. Įsivaizduokite, kad šioje kelionėje įsijungsite į didžiulį tinklą kitų verslininkų, sakyčiau, verslų ekosistemą. Šis renginys taip pat vysto vieną tokią ekosistemą – bendrą tarp Lietuvos ir Latvijos, nepaisančią šalių ribų. Taigi nesiimkite visko vienas, būkite tinklo, verslo ekosistemos dalis, būkite dalis didelės kelionės, dalinkitės savo idėjomis. Taip, daliai nepasiseks, tačiau esu tikras, kad dabartinės jų idėjos įkvėps naujas, dar geresnes idėjas“, – kalbėjo socialinio verslo akseleratoriaus dėstytojas.
Norite pakeisti pasaulį? Tai bent jau turėkite planą
P.Tulba patarė mokytis iš amerikiečių, kurie nebijo nesėkmių – JAV verslininkas, kuris neturėtų ką papasakoti apie prieš tai vystytą ir žlugusį verslą, netgi sukeltų įtarimų.
Jei kuri nors organizacija girtųsi, kad atrado tokį tiesų linijinį kelią į sėkmę, tikrai įtarčiau, kad čia kažkas ne taip.
„JAV tu nesi sėkmingas verslininkas, kol nesukūrei bent kelių verslų ir nebankrutavai kelis kartus. Bet tai parodo, kad eidamas visą šį kelią tu išlaikei savo vertybes, išmokai lankstumo ir tam tikrų įgūdžių, kad iš viso to išsinešei žinių ir verslo kontaktų.
Aš pasidaryčiau įtarus, jei verslininkas tvirtintų, kad pradėjus vystyti verslą pagal tai, kaip jis iš pradžių įsivaizdavo, viskas pavyko būtent taip, kaip planuota, nieko nereikėjo keisti. Jei kuri nors organizacija girtųsi, kad atrado tokį tiesų linijinį kelią į sėkmę, tikrai įtarčiau, kad čia kažkas ne taip“, – šypsodamasis klaidų nebijoti ragino Didžiosios Britanijos verslininkas.
Nors klaidos, P.Tulbos teigimu, yra vertybė, vis tik klysti norėtų retas. Todėl lektoriaus paklausėme, kokias dažniausiai pasitaikančias jaunųjų verslininkų klaidas jis pastebi.
„Yra tikrai dažna priežastis kodėl verslai žlunga – tai prastas planavimas. Turite puikią idėją, ar ne? Norite pakeisti pasaulį? Žinoma, tai visiškai kilnus noras. Tačiau iš pradžių turite turėti planą. Sakau šiems jauniems žmonėms: „Turėkite planą. Nesvarbu, kad jį teks išmesti į šiukšlyną. Tai bus jūsų atskaitos taškas“, – kalbėjo jis.
Tačiau analizuoti per daug irgi nereikia: „Nesistenkite numatyti visų galimų rizikų, suplanuoti viską iki smulkiausių detalių. To padaryti neįmanoma.“
Čia pat jis palinkėjo visiems būsimiems verslininkams klausytis aplinkinių patarimų, ypač tuomet, kai viskas vystosi gerai. Investuotojai ir netgi bendrovės klientai gali padiktuoti sprendimą, ką daryti su gaunamu pelnu.
Verslas, gimęs iš motinos skausmo
Pats P.Tulba prieš kelerius metus prisijungė prie draugės, nusprendusios apleistame pastate įkurti riedlenčių parką „Adrenalino alėja“ (Adrenaline Alley, – angl.). Jiems ne tik pavyko įgyvendinti pirminę idėją, tačiau ir prikelti jaunimo apleidžiamą industrinį miestą naujam gyvenimui.
„Negaliu prisiimti visų laurų – šį parką įkūrė moteris vardu Mandy Young. Tai jos idėja. Sutikau ją 2004-aisiais, praėjus vos keleriems metams po parko įkūrimo. Tuo metu tai buvo BMX dviračių parko idėja. Jos tikslas buvo paprastas – užimti vietinį jaunimą teigiama veikla ir sukurti jiems saugią aplinką sportuoti. Padėjau Mandy techniniais klausimais kartu su organizacija, kurioje tuo metu dirbau. Mes suteikėme dalinį finansavimą šiam parkui. Šio parko idėja yra per sportą pagerinti gyvenimo sąlygas jauniems žmonėms“, – dėstė P.Tulba.
Norėjome, kad jauni žmonės savo miestu galėtų didžiuotis. Kad visi jį laikytų tam tikros srities meistriškumo centru, kad visi norėtų čia atvykti.
Parkas įsikūręs Nortamptonšyre, buvusiame plieno apdirbimo pramoniniame mieste.
„Adrenaline Alley“ interneto svetainėje rašoma, jog Mandy Young įkūrė parką po skaudžių išgyvenimų, susijusių su jos paaugliu sūnumi. Berniukas turėjo smegenų auglį, po operacijos ir chemoterapijos kurso jis išgyveno, tačiau nuolat kentė patyčias ir vieną 2001-ųjų naktį buvo užpultas vietinės miesto gaujos. M.Young norėjo atrasti vietą savo sūnui saugiai ir ramiai užsiimti pamėgtu riedlenčių sportu. Moteris pradėjo domėtis įvairomis finansavimo galimybėmis ir sužinojo, jog jaunimo užimtumo ir galimybės sportuoti trūkumas – viso regiono problema.
Mandy sūnus Johnas mirė 2010-aisiais, sulaukęs 24-erių. Tačiau išaugęs verslas jo tėvams padeda surasti jėgų suteikti erdvę sportuoti tokiems pat jaunuoliams.
P.Tulba teigia, jog 1990-aisiais, užsidarius vienam pagrindinių miesto fabrikų, suklestėjo nedarbo problema, o jauni žmonės vaikščiojo susiraukę, jog mieste nėra ką veikti ir jiems nepatinka čia gyventi.
„Norėjome, kad jauni žmonės savo miestu galėtų didžiuotis. Kad visi jį laikytų tam tikros srities meistriškumo centru, kad visi norėtų čia atvykti. Norėjome sukurti didžiausią Europos riedlenčių parką po stogu, tačiau kartu ir didelį tvarų socialinį verslą. Praėjus 10 – 12 metų nuo parko įkūrimo, esu laimingas, galėdamas pasakyti, kad idėja vis dar gyva, o verslas klesti. Žinoma, kyla problemų ir su darbuotojais, ir su pastato, kuriame įsikūręs parkas, priežiūra, parko išlaikymu, tačiau viskas einasi tikrai gerai“, – kalbėjo „Adrenalino alėjos“ vadovas ir globėjas.
Policininkai padaužoms dalina dovanų kuponus
Nors parkas buvo įkurtas bedarbystės problemos kankinamame mieste, nuo pat pradžių jaunimas turėjo susimokėti už galimybę pasivažinėti riedlente ar dviračiu (kai po atviru dangumi stovinčios rampos dažniausiai būna nemokamos).
„Viena vertus, sprendimas padaryti parką mokamą atėjo dėl to, kad tai pasiūlė jauni žmonės, kita vertus – tai buvo komercinė realybė. Juk reikėjo sukurti tokią vietą, kuri žavėtų ir trauktų jaunus žmones, kur jiems būtų smagu ateiti. O tam reikia lėšų. Vis tik taikome skirtingą kainodarą, pavyzdžiui, visi vaikai, gyvenantys tame mieste, gauna nuolaidas metinei narystei riedlenčių parke. Mūsų kaina yra konkurencinga, palyginus su kitais riedlenčių ir dviračių parkais šalyje“, – apie savo valdomą verslą entuziastingai pasakojo P.Tulba.
Šiuo metu viena sesija pasivažinėjimo parke kainuoja nuo 6 iki 11 svarų sterlingų (nuo 4,5 iki 8 eurų).
Verslininkas taip pat atskleidė, jog nepasiturintiems jaunuoliams yra sukurti specialūs modeliai ir schemos, kokiu būdu jie gali patekti į parką ir sportuoti nemokamai.
„Turime popamokinės veiklos klubus – įvairių miestų mokytojai atsiveda klases į šį parką. Dirbame su jaunimo grupėmis iš kitų miestų, socialiniai darbuotojai mus informuoja apie problematišką jaunimą ir mes randame labdaros ar kitų lėšų, kuriomis būtų finansuojamos jų treniruotės parke. Taip pat bendradarbiaujame su kaimyninių miestų policijos pareigūnais. Vykdydami jaunimo užimtumo programas jie dalina dovanų kuponus į mūsų parką, kuriuos finansuoja savivaldybės“, – pasakojo P.Tulba.
