Vertinant gautomis sumomis, atsiskaitymai kortelėmis kasmet padidėja apie 5%.
Pinigų iš kortelių pliusai ir minusai
„Mažmeninės prekybos tinklui atsiskaitymas kortelėmis turi ir pliusų, ir minusų. Didžiausias pliusas – tai saugiau, nes kasose nekaupiami grynieji pinigai. Be to, darbuotojams nereikia skirti laiko jiems suskaičiuoti prieš perduodant inkasavimo bendrovės darbuotojams, kurie šiuos pinigus pristato į banką. Taip pat išvengiama apsirikimų kasose priimant neteisingą pinigų sumą ar atiduodant grąžą, t. y. eliminuojamas vadinamasis žmogiškasis faktorius, – aiškina „Norfos“ vadovas. – Mano supratimu, atsiskaityti kortele pirkėjui yra žymiai patogiau ir saugiau.“
Tiesa, jis pastebi, kad iš pirkėjų kortelių į „Norfos“ sąskaitą elektroniniais kanalais pinigai įskaitomi ne iš karto, o klystkeliais dažnai keliauja ir kelias dienas ar net savaitę.
„Didžiausias pinigų iš kortelių minusas – žymiai didesnis tokių pinigų aptarnavimo mokestis. Jei už grynųjų pinigų inkasavimą per metus šią paslaugą teikiančiai įmonei sumokame kelis šimtus tūkstančių, tai už „kortelinių“ pinigų aptarnavimą bankui – kelis milijonus, t. y. elektroniniais kanalais į mūsų sąskaitą atkeliavę eurai kainuoja iki 10 kartų brangiau, – akcentuoja D.Dundulis. – Ta kaina, matyt, būtų dar didesnė jei ne bankų konkurencija. Nors Lietuvoje bankų konkurencija dėl atsiskaitymų mažmeninėje prekyboje labai silpna, bet vis aktyviau gauname pasiūlymų iš užsienio bankų ten perkelti įmonės sąskaitas, iš kurių atsiskaitoma su prekių ir paslaugų tiekėjais. Tai, galimai, šalies bankus verčia permąstyti savo apetitą taikomiems įkainiams už kortelių aptarnavimą.“
Savitarnos kasos taip pat rodo kortelių populiarėjimą
Jis primena, kad pirkėjui mokėti grynais pinigai gali būti „brangiau“, nei kortele: „Mokant kortele visas atsiskaitymo sąnaudas apmoka parduotuvė – pirkėjui niekada niekas nekainuoja, o kadangi daugelis atlyginimus ir įvairias kitas išmokas gauna į banko sąskaitas, tam tikros didesnės sumos išgryninimas gali kainuoti“.
„Tačiau nieko nemokamo nėra. Suprantama, kad šios atsiskaitymo, kaip ir visos kitos, sąnaudos prekybininkų yra įskaičiuojamos į prekių kainas, nors ta dalis bendroje prekės kainoje sudaro labai labai mažą dalį, – teigia D.Dundulis. – Beje, ir inkasuojami grynieji mūsų sąskaitą, paprastai, pasiekia po kelių dienų, t. y. mes pinigų už parduotas prekes sulaukiame tik po 2–3 dienų.“
Pasak jo, nėra tikslios statistikos, tačiau panašu, kad didesniuose miestuose kortelėmis atsiskaitoma dažniau ir didesnėmis sumomis.
Kad atsiskaitymas kortelėmis populiarėja rodo ir pastaraisiais metais daugėjantis savitarnos kasų skaičius. Jas įrengiant parduotuvėje su galimybe atsiskaityti grynaisiais statoma apie 40% kasų, o kitos – tik kortelėmis.
„Taip yra ir birželio mėnesį po rekonstrukcijos atidarytoje mūsų didžiausioje – 5.300 m2 – parduotuvėje „N Bazė“ sostinės Savanorių pr. Šioje parduotuvėje apsiperkantiems gausiems pirkėjams įrengtos net 22 savitarnos kasos, iš kurių grynaisiais galima atsiskaityti 9-iose, – pasakoja „Norfos“ vadovas. – Beje, tai darome vis dar grynuosius mėgstančių pirkėjų patogumui, nors įrengti savitarnos kasą su galimybe atsiskaityti grynaisiais kainuoja net du kartus brangiau nei tik „kortelinę“ – apie pusę tokios savitarnos kasos kainos sudaro grynųjų pinigų priėmimo prietaisas. Dėl šios kainos kiti mažmeninės prekybos tinklai grynųjų priėmimo mašiną montuoja aptarnauti kelias savitarnos kasas, bet tai nepatogu pirkėjui ir mes to atsisakėme.“
Kortele – už 99,9% pirkinių
„Norfos“ vadovas prisipažįsta, kad pats grynaisiais atsiskaito vis rečiau, dabar beveik visuomet renkasi mokėti kortele.
„Prieš kelias dienas save „pagavau“ mąstant, kad traukti grynuosius perkant ir vos vieną buteliuką vandens jau nesinori, patogiau priglausti kortelę, nereikės „rūpintis“ grąža ir storinti piniginės, – pusiau juokais klaba D.Dundulis. – Suprantama, kad buvo laikas, nors dabar atrodo labai seniai, kai beveik visuomet atsiskaitydavau grynaisiais. Tačiau pastaraisiais metais, matyt, 99,9% atvejų už pirkinius moku kortele.“
Tačiau jis pataria visuomet turėti ir grynųjų, o ir pats taip elgiasi.
„Technika ne visuomet veikia patikimai 100%. Gali sutrikti banko ar parduotuvės IT sistemos, dingti interneto ryšys, pasitaikyti kitų gedimų, kai atsiskaityti kortele nebus galimybių. O ir bendras geopolitinis fonas pataria turėti grynųjų nenumatytiems ekstremaliems atvejams. Todėl ir pats kažkiek grynųjų linkęs turėti, nors jau senokai jų nenaudojau“, – prisipažįsta D.Dundulis.
