Sekite 15min Google
Alytaus pieninė į visas 161 „Norfos“ parduotuvę tiekia per 70 įvairių pieno gaminių: pieną, kefyrą, rūgpienį, kefyro ir raugintų pasukų bei išrūgų gėrimus, raugintas pasukas, įvairius jogurtus, grietinę ir grietinėlę, sviestą, varškę, varškės ir fermentinius sūrius, lydytą sūrelį, ledus, o taip pat populiarėjančius pieną, varškę, jogurtus ir grietinę be laktozės.
Pernai, pvz., čia pagaminta 249 tonos fermentinių sūrių ir per 7 mln. ledų porcijų. Alytaus pieninės produkcija mėgaujasi ne tik Lietuvos, bet ir JAV, Jungtinės Karalystės, Airijos, Estijos, Latvijos, Graikijos, Vokietijos bei Prancūzijos gyventojai.
Alytaus pieninės gaminiai – tarp populiariausių
Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos bendrovės „Rivona“ generalinis direktorius, skaičiuoja, kad kai kurie Alytaus pieninės pagaminti produktai sudaro didžiąją dalį „Norfos“ pirkėjų pasirinkimo. Pvz., 20% viso „Norfos“ parduotuvėse nuperkamo pieno pagaminama Alytaus pieninėje, kefyro – 60%, nors „Norfoje“ pirkėjas gali rinktis beveik iš visų šalies kefyro gamintojų produkcijos, grietinės – 60%, varškės – 75%, o varškės sūrių – per 90%.
„Ne vieneri metai Alytaus pieninė yra didžiausia varškės sūrių gamintoja Lietuvoje. Ir šiandien šis tradicinis produktas tebegaminamas rankomis, nes kol kas nesukurta automatų, kurie galėtų palengvinti šį darbą,“ – teigia D.Dundulis.
Gintautas Norvaišas, „Norfos“ prekių grupės vadovas, pasakoja, kad įvairaus riebumo varškės sūrių paklausa kasmet auga. Pirkėjas vis daugiau perka ir kmynais pagardintų varškės sūrių, saldaus pieno sūrių bei tokių sūrių su spanguolėmis ir razinomis.
Alytaus pieninė po rekonstrukcijos gali vis daugiau pagaminti ir subrandinti fermentinių „Tilzit“ bei „Gauda“ sūrių. Juos „Norfos“ pirkėjas renkasi dažniausiai. Šiuo metu baigiama diegti fermentinių sūrių pjaustymo linija, kuri sūrius galės ne tik supjaustyti gabaliukais ar sutarkuoti ir supakuoti, bet ir pjaustyti riekelėmis. Taip paruoštų ir supakuotų fermentinių sūrių paklausa „Norfos“ parduotuvėse ypač sparčiai auga.
G.Norvaišas atkreipia dėmesį, kad tarp „Norfos“ pirkėjų vis populiaresni darosi sveikatai palankesni gaminiai, pvz., „Piemenėlio“ raugintos pasukos su slyvomis ar su greipfrutais ir kvapiaisiais mandarinais, karštą vasarą atgaivinantys išrūgų gėrimai „Piemenėlio“ vyšnių ar obuolių-morkų skonio, baltymais praturtinti jogurtai, sūriai, varškė, pudingai, ledai veganams, kur pieną pakeičia sojų, migdolų ar avižų „pienas“. Beje, migdolų ir avižų gėrimai bei iš jų pagaminti produktai jau gerokai populiaresni nei sojų.
Kokybei – aukščiausi reikalavimai
Tačiau kol iš pieno „gimsta“ kefyras, varškė ar sūriai, jis nukeliauja ilgą kelią. Bejausmė kompiuterinė sistema tiria kiekvieno pienovežio, kuris atvyksta į Alytaus pieninę, atvežto pieno kokybę: nustato jo riebumą, baltymų kiekį, rūgštingumą, ar yra nešvarumų, ar į pieną nebuvo įpilta vandens.
„Kiekvienoje maisto gamybos įmonėje svarbiausia užtikrinti nepriekaištingą gaminių kokybę. To siekdami Alytaus pieninę per pastaruosius septynerius metus iš esmės modernizavome. Pavyzdžiui, dabar pienovežiu atvežtas pienas automatizuotomis uždaromis linijomis be jokių galimybių turėti sąlytį su išore patenka į saugojimo talpas. Pakeliui paimami pieno mėginiai ir atliekami reikalingi tyrimai kokybei nustatyti. Kokybę atitinkantis pienas uždaromis sistemomis pasiekia gamybą, kur išpilstomas ar iš jo gaminamas kefyras, jogurtas, varškė, atskiriama grietinėlė ir plakamas sviestas. Produkcija uždaromis sistemos, taip pat be sąlyčio su žmogumi, pasiekia išpilstymą ar pakavimą. Tokia kompiuterizuota uždara sistema nuo žalio pieno priėmimo iki gaminių išsiuntimo į parduotuves leidžia nuolat pasiekti aukščiausią gaminių kokybę“, – tikina „Rivonos“ ir „Norfos“ vadovas.
Prie aukščiausių standartų produkcijos kokybės prisideda ir prieš kelis metus įdiegta automatinė visų įrenginių plovimo sistema. Ji suveikia vos nuspaudus mygtuką kompiuteryje, darbą atlieka nepriekaištingai ir dar leidžia beveik perpus sumažinti sunaudojamo vandens kiekį.
„Ankstesnis pieninės atnaujinimas prieš kiek daugiau nei 20 metų ir pradėtas 2019 m. skiriasi iš esmės: jei prieš kelis dešimtmečius galėjome sau leisti pirkti tai, kas atitiko reikalaujamas funkcijas, tai pastaruoju metu renkamės tik ekonomiškiausius, moderniausius ir našiausius įrenginius – rytojaus technologijas. Ir tai pasiteisina – tokie prieš keletą metų įdiegti įrenginiai gamyboje puikiai atitinka ir šiandienos reikalavimus“, – tvirtina „Rivonos“ ir „Norfos“ vadovas.
ŽŪDC verdiktas: pieno gaminiai „Norfoje“ pigiausi
Didėjančią pieno ir jo produktų paklausą parduotuvėse „Norfa“, matyt, galima paaiškinti ne tik aukšta šių gaminių kokybe, bet ir adekvačia kaina. Kad ši kaina dažniausiai yra mažiausia, galima įsitikinti nuolat, kas savaitę, peržvelgus VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) skelbiamas vidutines mažiausias būtiniausių maisto produktų kainas.
Jos atitinkamame prekybos tinkle apskaičiuojama panaudojant tris mažiausias kainas, registruotas visuose tiriamuose Lietuvos miestuose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės) esančiose atitinkamo prekybos tinklo parduotuvėse. Beje, vidutinėms mažiausioms būtiniausių maisto produktų kainoms apskaičiuoti akcinės kainos neįtraukiamos.
Pvz., š. m. 30 savaitę (liepos 20–26 d.) tarp 19 ŽŪDC tiriamų būtiniausių maisto produktų „Norfos“ pirkėjas mažiausiomis vidutinėmis kainomis galėjo įsigyti net 16 produktų, tarp jų tamsios ir šviežios duonos, batonų ir kvietinių miltų, virtos dešros ir dešrelių, rapsų ir saulėgrąžų aliejaus.
Tyrimas patvirtina, kad, kaip ir beveik kiekvieną savaitę, „Norfoje“ pirkėjas taip pat už mažiausią ar beveik mažiausią kainą galėjo įsigyti pieno, kefyro, grietinės, sviesto, varškės, fermentinio sūrio. Pvz., litras pieno „Norfoje“ kainavo 0,62 Eur, kai „Maximoje“, antroje pagal mažiausią kainą, jis buvo brangesnis net 50% – kainavo 0,93 Eur, o brangiausias „Iki“ ir „Rimi“ – daugiau kaip 75% (1,09 Eur/litras). Sviesto kilogramas „Norfoje“ kainavo 5,48 Eur, o antroje pagal mažiausią kainą „Iki“ – brangiau beveik 14% (6,23 Eur), „Lidl“ brangiau 44% (7,89 Eur/kg), „Maximoje – brangiau nei 66% (9,15 Eur/kg), „Rimi“ – brangiau nei 74% (9,56 Eur/kg).
„Iš ŽŪDC kas savaitę skelbiamų 19 vidutinių mažiausių būtiniausių maisto produktų kainų „Norfos“ pirkėjas mūsų parduotuvėse tokių randa bent 14–18. Tai įrodo, kad „Norfa“ netaiko vienkartinių akcijų, o savo pirkėjui būtiniausių maisto produktų nuolat siūlo geriausiomis kainomis, – konstatuoja „Norfos“ vadovas. – Ir tokia kaina pasiekiama ne kokybės sąskaita, o sudėtingais įgyvendintais sprendimais. Ne tik pieno, bet ir mėsos, konditerijos ir kulinarijos, kitų mūsų įmonių gaminių nuolat siūlome geriausia kaina, nes mums nereikia turėti ir išlaikyti pardavimų ir rinkodaros padalinių „Rivonos“ gamyklose, žaliavą perkame dideliais kiekiais palankia kaina, optimizuoti ir automatizuoti gamybos procesai bei logistika reikalauja minimalių sąnaudų. Visa tai, kas įgyvendinta ir dar diegiama, „Norfos“ pirkėjui reiškia nuolatines mažesnes gaminių kainas parduotuvių lentynose.“
