Laima Balionienė, Alytaus pieninės gamybos vadovė, akcentuoja, kad visas pienas perdirbimui surenkamas tik iš Lietuvos ūkininkų. Įmonėje iš jo gaminama daugiau kaip 100 įvairių pieno produktų, o šiltuoju metų laiku – ir per 30 rūšių valgomųjų ledų. Kasdien į 161 šalyje veikiančią „Norfos“ parduotuvę su Alytaus pieninės produkcija išvažiuoja 3–5 pilni vilkikai. Nedidelė dalis produkcijos eksportuojama į Latviją.
Investavo našumui ir kokybei
„Kai prieš 5–7 metus ėmėme iš esmės modernizuoti pieninę ir pasiūlėme su nauja įrangą pagamintų produktų, sulaukėme įvairių šalies gamybos įmonių atstovų susidomėjimo, kurie labai palankiai įvertino mūsų gaminamo pieno, kefyro, varškės, sviesto ir kitų produktų kokybę bei tapo nuolatiniais klientais, – prisimena Dainius Dundulis, 161 parduotuvę Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. – Profesionalai ypač gerai išmano ir sugeba atsirinkti produktus pagal kainos ir kokybės santykį. Jie Alytaus pieninės gaminamą pieną, kefyrą, varškę, sviestą naudoja gamindami koldūnus, įvairius kepinius, duoną, kebabus ir kt.“
Jis akcentuoja, kad įmonės gaminamos produkcijos kokybė ypač priklauso nuo žaliavinio pieno ir įrangos, kuria iš pieno gaminami įvairūs produktai. Todėl dar 2019 m. Alytaus pieninė buvo pradėta iš esmės modernizuoti.
„Alytaus pieninė dirba jau kelis dešimtmečius, todėl buvo būtina atnaujinti dešimtmetį ar ilgiau veikiančią įrangą bei technologijas, kad galėtume patenkinti išaugusius pieno produkcijos poreikius, dar labiau padidinti kokybę, įdiegti moderniausius šios srities sprendimus ir, savaime suprantama, kiek tik galima pagerinti mūsų specialistų darbo sąlygas“, – aiškina Alytaus pieninėje jau 40 metų dirbanti L.Balionienė.
Šiandien „sutaupęs“ ryt turėsi išlaidų
Išaugus fermentinio sūrio paklausai nuspręsta rekonstruoti fermentinių sūrių gamybos cechą. Čia po rekonstrukcijos vasario pradžioje vėl pradėti gaminti ir brandinti „Tilzit“ ir „Gauda“ sūriai, kurie yra populiariausi tarp „Norfos“ pirkėjų.
Šiuo metu Alytaus pieninėje diegiama ir pavasarį pradės veikti nauja fermentinių sūrių pjaustymo riekelėmis ir gabaliukais linija. Šiuo metu veikianti pjaustymo linija jau gerokai pasenusi ir netenkina išaugusių poreikių. „Rivonos“ ir „Norfos“ vadovas planuoja, kad modernia automatizuota įranga bus pjaustomi ne tik šioje pieninėje gaminami „Tilzit“ ir „Gauda“ sūriai, bet ir atsivežti iš kitų gamintojų. Mat „Norfos“ pirkėjas vis mieliau renkasi fermentinius sūrius ne gabalais, o supjaustytus riekelėmis. „Norfa“ siekia tenkinti savo pirkėjų poreikius.
Šiemet Alytaus pieninėje bus modernizuota ir įranga, kuria trinta varškė pakuojama į 180 ar 200 g.
Dar iki pavasario Alytaus pieninėje planuojama baigti montuoti naują produkcijos transportavimo dėžių robotizuotą plovimo įrangą. Ji leis panaikinti rankų darbą, o visas funkcijas atliks vieno mygtuko paspaudimu.
„Pasimokę ir sukaupę patirties pastaraisiais metais visuose „Rivonos“ gamybos padaliniuose modernizuodami įrangą renkamės ją tik aukščiausios kokybės ir patikimų gamintojų, su kuria našiai galime dirbti ne tik šiandien, kurios netolimoje ateityje nereiks tobulinti ar modernizuoti. Dabar galime sau leisti investuoti ne tik į šiandieną, bet ir ateitį, atsižvelgdami į augančius reikalavimus kokybei ir prognozuojamą paklausą, – modernizavimo strategija dalinasi įmonės vadovas. – Praktika įrodė, kad šiandien geriau sumokėti kiek daugiau ir įsigyti pažangiausius įrenginius, kad po metų kitų nesigailėtum „sutaupęs“, o iš tiesų – išleisdamas papildomai.“
Pieno kokybę tikrina bejausmė sistema
Alytaus pieninėje veikiančios automatizuotos ir robotizuotos linijos reikalauja tik minimalios specialistų priežiūros, daugelis jų net tarą ar jos ruošinius pasiima ir išpilstytus produktus supakuoja bei ant padėklų sudeda automatiškai.
„Beje, pieno ir pieno produktų gamyba jau leidžia procesus automatizuoti taip, kad praktiškai nelieka fizinio rankų darbo. Atvažiavęs pienovežiais pienas automatiškai vamzdžiais keliauja į saugojimo talpas, pakeliui iš srauto paimami pavyzdžiai tyrimams. Iš saugojimo talpų kompiuterio mygtuko paspaudimu pienas keliauja į gamybą, kur iš jo gaminama tai, ko reikia: rauginamas nustatyto riebumo kefyras ar jogurtas, atskiriama grietinėlė ir plakamas sviestas, gaminama varškė ir t. t. , – pasakoja „Rivonos“ vadovas. – Produkcija uždaromis sistemos, be jokio galimo sąlyčio su žmogumi, patenka į išpilstymą ar pakavimą. Tai garantuoja aukščiausią įmanomą kokybę ir maisto saugą.“
L.Balionienė akcentuoja, kad kompiuterinė sistema objektyviai tiria kiekvieno pienovežio atvežamą pieną: automatiškai nustato jo riebumą, baltymų kiekį, ar yra nešvarumų, ar į pieną nebuvo įpilta vandens, rūgštingumą. Pastarasis rodiklis ypač svarbus, ir jei jis arti leistinos viršutinės normos, toks pienas keliauja gaminti raugintiems produktams.
Šiandien diegiamos tik rytojaus technologijos
Pieno perdirbimo įmonėse, suprantama, privaloma laikytis idealios švaros. Alytaus pieninėje prieš kelis metus įdiegta automatinė visų įrenginių plovimo sistema, kuri suveikia paspaudus mygtuką kompiuteryje. D.Dundulis akcentuoja, kad preciziškai darbą atliekanti kompiuterizuota sistema naudojamo vandens kiekį leido sumažinti beveik perpus.
„Pieninė gamybos procesuose naudoja ne tik daug vandens, bet ir garų, karštos vandens. Garus įmonė gaminasi savo dujomis kūrenamoje katilinėje – prieš penketą metų ją iš esmės atnaujinę, įdiegę tuo metu buvusius pažangiausius sprendimus dujų vartojimą sumažinome apie 40%. Tai buvo labai tvarus sprendimas, kuris leido sumažinti produkcijos savikainą, – dar vienu sprendimu džiaugiasi „Rivonos“ vadovas. – Pieninėje yra daug ne tiesiogiai produkcijos gamyboje naudojamų įrenginių, tačiau nuo jų tvarkingumo, modernumo labai priklauso visos įmonės darni ir tvari veikla.“
D.Dundulis atvirauja, kad pieninę atnaujinant prieš 15–20 metų „Norfos“ grupė turėjo visai kitas finansines galimybes, todėl dažnai buvo pasirenkama „vakarykštė“ pigesnė ir paprastesnė įranga, mažiau dėmesio buvo kreipiama, kiek ji naudoja elektros energijos ar vandens, kiek reikia darbuotojų jiems aptarnauti.
„Dabar, jauk kokie 5–7 metai, atsirenkame ir įsigyjame tik pačius moderniausius, našiausius ir ekonomiškiausius įrenginius – rytojaus technologijas. Tokia strategija pasiteisina – prieš kelis metus įsigyti „rytojui“ skirti įrenginiai puikiai tarnauja ir šiandien, – savo verslo filosofija dalinasi D. Dundulis. – Svarbu, kad užsirekomendavusių gamintojų automatizuotos linijos duoda ne tik didesnį našumą, bet ir garantuoja pastovesnę gaminių kokybę, jie žymiai patikimesni ir reikalauja mažiau techninio aptarnavimo, jie gerokai palengvina specialistų darbą.“
