Pernai įsteigta įmonė „Dankora“ Drukių kaime valdo du žemės sklypus, kurių bendras plotas apie pusė hektaro. Vienas – nušienauta pieva, kitas užimtas kelių jūrinių konteinerių. Kol kas apie ES finansuojamą projektą primena tik informacinė lenta – planuojamų laivų ir elektromobilių įkrovimo stotelių dar nesimato.
Aplinkiniai gyventojai 15min pasakojo tik girdėję gandus apie kažkokius statinius, tačiau nieko konkretaus pakomentuoti negalėjo. Net šalia veikianti laivų nuomos įmonė sakė sužinojusi informaciją tik iš naujienų portalų.
Parama iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) administruojamos LEADER programos buvo skirta elektromobilių ir laivų įkrovimo infrastruktūrai plėtoti Drukių kaime.
Projekto rengimo metu „Dankoros“ vienintelis įmonės akcininkas buvo dabartinis jos vadovas Kostas Mikalajūnas. Tačiau netrukus, dar iki projekto įgyvendinimo pradžios, jis perleido 80 proc. „Dankoros“ akcijų premjero brolio Dano sutuoktinei Virginijai Paluckienei. Pastaroji yra istorikė ir muziejininkė, nuo 2021 m. vadovaujanti Palangos kurorto muziejui. Iki tol su verslu ji nebuvo susijusi – dirbo tik kultūros ir edukacijos srityje.
Po šių nuosavybės pokyčių „Dankora“ netruko užmegzti ryšių su kita Paluckų šeimos įmone. Beveik už 145 tūkst. eurų „Dankora“ įsigijo baterijų sistemų produkcijos iš bendrovės „Garnis“, kurios 49 proc. akcijų valdo premjeras G.Paluckas.
Žurnalistinių tyrimų centrui „Siena“ ir A.Tapino įkurtai „Laisvės TV“ atskleidus šią informaciją, penktadienį „Dankoros“ vadovas ir mažasis akcininkas K. Mikalajūnas pranešė, kad įmonė atsisako ES paramos. „Įmonė priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti paramos skyrimo sutartį su NMA. Įmonės direktoriui ir akcininkams svarbiau yra šeimų ir artimųjų ramybė nei pinigai“, – teigiama jo komentare.
15min šaltiniai teisėsaugoje patvirtino, jog Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnai ketvirtadienį nuo ryto vykdo kratas netoli Klaipėdos įsikūrusioje įmonėje.
Ministras pirmininkas G.Paluckas ketvirtadienio rytą informavo prezidentą pasitraukiantis iš pareigų.
Tuo metu ekspertai stebisi, kaip toks projektas apskritai galėjo praeiti vertinimo procedūras – daug abejonių kelia pasirinkimas statyti elektrinių laivų krovimo stoteles tokioje neįprastoje vietoje.
„Nereikia būti ekspertu, kad suprastum. Iš techninės pusės – man žinomų registruotų elektrinių laivų Lietuvoje yra tik kelios dešimtys. Visi jie specifiniai, jų prisijungimai skirtingi. Krauti laivą viduryje pievų – visai nelogiška. Galima bandyti korektiškai ieškoti paaiškinimų, bet blaiviu protu žiūrint – pievoje laivo niekas nekrauna ir niekas to nedarys“, – 15min sakė elektrinių laivų inžinierius Tomas Vėlius.