„Tokiais gražiais skaičiais žmonės pilvų nepripildys. Deficitas turi būti mažinamas palaipsniui, o ypač žinant, kad gali ateiti antra krizės banga“, – sako LSDP vadovas.
Finansų ministerija prognozuoja, kad kitąmet Nacionalinio biudžeto pajamos (be ES lėšų) augs 9,6 proc., o valstybės biudžeto pajamos – net 11 proc. Tačiau Seimo narys A.Butkevičius mano, kad pajamas reikėtų planuoti jei ne mažesnes, tai bent tokias pat kaip 2011-aisiais, nes kitąmet ekonomikos augimas nebebus toks spartus ir susidoroti su skolomis bus vis sunkiau.
„Kitais metais Lietuvai teks išgyventi skolų grąžinimo piką: 2011 m. reikia grąžinti 3,8 mlrd. lt, o kitąmet – net 6,4 mlrd. lt. Net stabilizavus skolą, palūkanos kasmet sudarys apie 2 proc. BVP. Kitas dalykas, Vyriausybės pasirinktas lengviausias kelias – ji griežtai mažina išlaidas ir nedaro jokių reformų. Reikia prisiminti, kad biudžeto karpymas vyksta žmonių ir programų sąskaita. Radikalus išlaidų karpymas pakenks Lietuvos eksportui, mažins paklausą ir kartu vartojimą, skatins ūkio susitraukimą. Čia kaip su plaukais, kuo prasčiau nukirpti, tuo lėčiau atauga“, – sako LSDP lyderis. Pasak A.Butkevičiaus, nerealus ir planuojamas didesnis pajamų surinkimas iš pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio. GPM kilimas 14 proc. dvelkia perdėtu optimizmu, nes gyventojų darbo užmokestis, finansų ministerijos teigimu, didės tik 5,5 proc.
Ką apie kitų metų biudžetą mano socialdemokratai?
 |
| LSDP nuotr./Algirdas Sysas |
Seimo narys Algirdas Sysas apie socialinių reikalų ir darbo sritį: kasmet didėjant „Sodros“ deficitui, dalis jos išlaidų galėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto, perduodant valstybei skolos valdymą. Tokio pasiūlymo Vyriausybės pateiktame projekte nėra. 2012 m. einamas deficitas ūgtels per 2 mln. Lt ir metų pabaigoje bus apie 9 mln. Lt. Nors patvirtintos „Sodros“ reformų gairės, tačiau nepasiūlytas nė vienas sprendimas, kuris ženkliai sumažintų deficitą. MMA didinimas numatomas tik nuo liepos 1 d. ir tik iki 850 Lt. Lieka sumažinti baziniai atlyginimų dydžiai tiek dirbantiems pagal sutartį, tiek valstybės tarnyboje. Planuojama sumažinti paramą maistui iš intervencinių fondų – beveik 5 kartus, nuo 27 mln Lt iki 6,4 mln. Lt. Nukentės mažiausias pajamas turintys žmonės.
Seimo narys Mindaugas Bastys apie žemės ūkio ir kaimo reikalus: ir su šiuo biudžetu nebus teisingo žemės ūkio finansavimo, nors ši sritis svarbi visai valstybės ekonomikai. Verslumui kaime skatinti didelę reikšmę turi tiesioginės išmokos. Nors ir buvo pasirašytas Nacionalinis
 |
| LSDP nuotr./Mindaugas Bastys |
susitarimas su žemdirbių atstovais, šioms išmokoms vietoj žadėtų 244 mln. numatoma skirti tik 194 mln. Lt. Ketinta didinti melioracijos įrenginių priežiūros finansavimą, tačiau lėšos šiems darbams buvo mažinamos kasmet. 2012 m. lyginant su 2011m. irgi bus skiriama 0,5 mln. Lt mažiau. Itin svarbi žemės ūkio konkurencingumui ir subalansuotai plėtrai yra ES struktūrinė parama, kuri turi būti bendrai finansuojama ir iš valstybės biudžeto. Bendrojo finansavimo poreikis yra kur kas didesnis, negu biudžetas numato, o lėšos mažinamos daugiau nei 200 mln. Lt. Vyriausybė nors ir buvo žadėjusi, tačiau nesiūlo jokių mokesčių lengvatų žemės ūkio srityje.
Seimo narys Rimantas Sinkevičius: vargu, ar pavyks gauti apie 1mlrd. Lt iš valstybės įmonių
 |
| LSDP nuotr./Rimantas Sinkevičius |
dividendų pavidalu, nebent ir toliau būtų didinama elektros kaina, sustabdytas valstybei svarbių investicijų vykdymas (pvz., suskystintų dujų terminalo statyba). Biudžeto išlaidų dalis atrodo neskaidriai, net Seimo nariams nepateikta detali informacija. Daugelis išlaidų nepagrįsta efektyvumo, darbo vietų kūrimo rodikliais. Labai didelės sumos numatytos konsultantams samdyti, pirkti teisines ar viešinimo paslaugas, todėl kyla abejonių dėl ryšių su žiniasklaida skaidrumo.
LSDP tarybos narys Jonas Kairys apie privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą:
 |
| LSDP nuotr./Jonas Kairys |
mūsų komitetas, apsvarstęs 2012 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektą, mano, kad reikėtų taisyti pajamų dalies eilutę apie biudžeto įmokas už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, kurioje numatyta, kad pajamos kitąmet sumažės 12,64 proc. Tai leidžia daryti prielaidą, kad už apdraustuosius valstybės lėšomis bus mokamas mažesnis įkainis iš valstybės biudžeto. Taip neturėtų būti, todėl siūlytume palikti tokią pačią sumą, kaip ir 2011 m. Valstybės biudžeto asignavimams numatytas sumažėjimas 61,16 proc. Todėl kyla klausimas, kokių paslaugų negaus piliečiai.
Seimo narė Birutė Vėsaitė apie energetiką: Lietuvos daugiabučių gyventojams nėra didesnio galvos skausmo negu šildymo kainos. Vienas iš problemos sprendimo kelių yra perėjimas prie
 |
| LSDP nuotr./Birutė Vėsaitė |
vietinio biokuro, atsisakant ženkliai pabrangusių rusiškų dujų. Deja, konservatorių Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžete nėra numatyta lėšų biokuro katilams savivaldybių centralizuotam šildymui, nėra skirta nė lito. Partijos energetikos komitetas, matydamas, politinės valios trūkumą šios problemos sprendimui mane įgaliojo parengti biudžeto pataisą: “Numatyti biomasės katilų įrengimo centralizuotam šilumos tiekimui savivaldybėse programą ir skirti jai 150 mln. Lt. Sumažinti 150 mln. Lt Valstybės investicijų 2012-2014 metų programoje numatytus kitų metų asignavimus, skirtus su informacinėmis technologijomis susijusiems investicijų projektams“. Tikiuosi, jog Seimui pakaks politinės valios pritarti mano pasiūlytoms biudžeto pataisoms.
LSDP tarybos narys Faustas Latėnas apie kultūrą: kol nebus kompleksiškai pertvarkyta
 |
| LSDP nuotr./Faustas Latėnas |
mokesčių sistema kultūros ir meno srityje, tol joks biudžetas neskatins kūrybinės ir kultūrinės veiklos. Nenormalu, kai 54 proc. projektams skirtų lėšų iškart skiriama mokesčiams. Nenormalu, kad teatrų ir koncertinių organizacijų uždirbtos lėšos neperkeliamos kitiems metams, o „atiduodamos“ į biudžetą. Jei Menų tarybos įstatymas bus priimtas tik „dėl akių“, jei jo įgyvendinimui nebus tinkamai pasirengta, gali būti paralyžiuotas finansavimas daugeliui Kultūros ministerijos programų.
LSDP prezidiumo narys Rimantas Vaitkus apie švietimą ir mokslą: akivaizdu, kad Švietimo ministerija nori valdyti savivaldybėms teksiančias lėšas už mokinio krepšelį, kurias sudaro beveik 2 mlrd. Lt. Tai sukels neigiamas pasekmes, nes savivaldybės negalės disponuoti tomis lėšomis, o
 |
| LSDP nuotr./Rimantas Vaitkus |
turės laukti ministerijos „malonės“. Žinant, kad ši ministerija nepasižymi skaidrumu skirstydama lėšas savo sferai (tą aiškiai įrodo neskaidrus lėšų skirstymas aukštosioms mokykloms, nesilaikant patvirtintos finansavimo metodikos), neatmestina, kad „geros“ savivaldybės gaus daugiau, o „blogos“ – mažiau lėšų. Mokslo ir studijų institucijų dėstytojams ir mokslo darbuotojams, vieninteliams iš visų biudžetinių institucijų, tebėra taikomas sumažintas bazinio mėnesinio atlyginimo koeficientas 0.965. Jis priimtas dar 2009 m. ir iki šiol neatšauktas. Tokia diskriminacinė norma labai žeidžia mokslininkus, kurie jaučiasi esą mažiau verti už valstybės tarnautojus, mokytojus ir darželio auklėtojus. Ypač bloga padėtis su sudėtingos infrastruktūros objektų finansavimu.
 |
| LSDP nuotr./Milda Petrauskienė |
Seimo narė Milda Petrauskienė apie vidaus reikalus: konservatorių Vyriausybės pateiktame biudžete kitąmet vėl nebus atstatytos sumažintos pareigūnų pensijos, nors senatvės pensijos atstatomos. Pažeidžiamas lygių teisių principas. Papildomai reikia 22 mln.Lt. Nesiūloma padidinti asignavimus ir statutinių organizacijų darbo užmokesčiui. Dėl lėšų stokos pareigūnai priversti eiti neapmokamų atostogų. Trūksta lėšų net uniformoms įsigyti, tam reikia 15 mln. Lt. Jei į tai nebus atsižvelgta, socialdemokratai nepalaikys biudžeto.
Seimo narys Juozas Olekas apie krašto apsaugą: kitąmet nenumatomas reikiamas krašto
 |
| LSDP nuotr./Juozas Olekas |
gynybos politikos finansavimas, o skiriamos lėšos naudojamos neracionaliai. Nepakanka dėmesio koviniam parengimui, nepakankamai komplektuojami kariniai padaliniai, o kuriamos naujos KASP rinktinės. Trūksta lėšų tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti. Mes siūlome sutaupyti valstybės lėšų pradedant Lietuvos karinio kontingento išvedimą iš Afganistano 2012 m., vietoj planuojamų 2013-ųjų.
Seimo narė Irena Šiaulienė apie verslą ir inovacijas: dėl neperspektyvių A.Kubiliaus Vyriausybės politikos priemonių verslo aplinkoje ankstesniais metais, galima sakyti, buvo pervažiuota Lietuvos tautai per stuburą: beveik sunaikinta vidurinioji klasė, sujaukta ryšių tarp
 |
| LSDP nuotr./Irena Šiaulienė |
valstybės ir verslo sistema, pakirstas verslo pasitikėjimas valdžia ir valstybe, iš daugelio verslo subjektų atimta galimybė prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Tai privertė verslą trauktis į šešėlį, atsirado vokeliai ir šešėlinė ekonomika, o šiems reiškiniams išgyvendinti prireiks, ekspertų vertinimais, mažiausiai 7 metų. Todėl išlieka finansinis deficitas, auga valstybės skola – 36,6 mlrd.Lt, o iš kitiems metams numatytos pasiskolinti 9,4 mlrd. sumos du trečdaliai teks anksčiau paimtoms skoloms grąžinti. Dėl iškreiptos taupymo politikos sumažėjo perkamoji galia, nurėžti atlyginimai, o tai nėra verslui palanki aplinka, nors kai kurie su šiuo biudžetu siūlomi valdžios sprendimai verslui būtų palankūs. Toliau išlieka nepanaudotos ES lėšos verslo paramai. Ūkio ministerija nepanaudojo per 220 mln.Lt pirmajam šių metų pusmečiui planuotų asignavimų, skirtų ES programoms ūkio plėtros ir konkurencingumo didinimo programai.
Seimo narys Julius Sabatauskas apie teisingumo sritį: Policijos departamentui,
 |
| LSDP nuotr./Julius Sabatauskas |
Priešgaisrinės apsaugos ir gebėjimo departamentui, FNTT, prokuratūrai, Viešojo saugumo tarnybai ir teismams kitais metais trūks iš viso beveik 74 milijonų litų, nors tai yra būtinosios išlaidos, kurios numatomos pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus.
Tautinių mažumų bendrijų tarybos narys Adas Jakubauskas apie tautines mažumas: išformavus Tautinių mažumų ir išeivijos
 |
| LSDP nuotr./Adas Jakubauskas |
departamentą, dar 2010 m. tautinių mažumų programoms finansavimas buvo sumažintas 3 kartus. Kitąmet šiai sričiai ketinama skirti apie milijoną litų, nors Lietuvos tautinių bendrijų veiklai iš viso reikėtų apie pusantro milijono litų, į šią sumą įskaičiavus ir keturių kultūros centrų išlaikymą. Kultūros ministerija turi užtikrinti 2010 m. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento programų tęstinumą. Deja, 2010 m. sujungtos dvi Departamento vykdytos programos, neliko atskirai finansuojamos Romų integracijos į Lietuvos visuomenę programos.
Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis: „projektai neatitinka LR Konstitucinio Teismo sprendimuose įtvirtintų reikalavimų, kurie turi būti taikomi biudžetų formavimui, kai valstybės
 |
| LSDP nuotr./Vytenis Andriukaitis |
finansinė ir ekonominė padėtis išlieka labai sunki ir krizė tęsiasi. Pagal KT sprendimų reikalavimus neatskleidus, ar jau krizė yra pasibaigusi, ar yra sukauptos lėšos mokėti iki krizės laikinai sumažintas pensijas ir atlyginimus, ar numatyti prarastų pensijų kompensavimo mechanizmai, negalima ir atsakingai planuoti kitų biudžeto rodiklių, negalima apskaičiuoti galimų valstybės skolinių įsipareigojimų dydžių“. Pasak V.P. Andriukaičio, socialdemokratų išvada vienareikšmė – negalima pritarti pateiktiems projektams. Seime juos būtina grąžinti tobulinti.
 |
