„Pagaliau ir mes atsiganysime, kaip karšiai, įmitę per vasarą“, – juokauja šakėmis iš dėžių riebias žuvis perkraunantis Artūras. Jis – verslo įmonės „Novika“ darbuotojas, kurio nuotaika, sugrįžus į krantą su geru laimikiu iš Kuršių marių, kaip ir visos motorlaivio įgulos, sekmadienį buvo gera.
Verslininkas Ramūnas Kriščiūnas, sukrovęs į savo mikroautobusą žvejų laimikį Rusnės saloje, Pakalnės žvejų prieplaukoje, pelno sakė nesitikįs. Nes buvusio aplinkos ministro „tvarkiečio“ Valentino Mazuronio įvestos pataisos verslinės žūklės įstatyme šiemet kirto per sėkmės lūkesčius visiems šio tradicinio pamario krašto verslo puoselėtojams ypač skaudžiai.
V.Mazuronis įvedė žvejybos įrankių kvotas, dėl kurių dalies – apie 40 proc. – žvejams šiemet teko varžytis aukcione. Nuo pradinės 100 Lt įmokos už statomus tinklus bei marių gaudykles varžytinėse atskirais atvejais kaina pakilo net iki 900 Lt.
„Norint, kad žvejams atsipirktų investicijos į tinklus, motorlaivius, valtis, žuvų transportavimo priemones, aprūpintas efektyvia šaldymo įranga, būtina dirbti bent su 30 įrankių. Tad nesunku apskaičiuoti, kad išlaidos dabar išaugo kelis kartus. Be to, nuo kiekvienos sugautų žuvų tonos žuvų išteklių atkūrimui įmonės moka po 56 litus. Ir tai – dar ne viskas. Nuo įdarbintų žmonių atlyginimų atskaičiuojami fizinių asmenų ir „Sodros“ mokesčiai... O rinkoje vidaus vandenų žuvų kainos nekyla, konkurencija dėl įvežtinių iš Lenkijos gausos – didelė“, – guodėsi pamario krašto žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė.
Už kilogramą šviežių ir didelių karšių supirkėjai moka tik po 3–3,5 lito, už kuojas – taip pat.
Pažangą skatina ES parama
„Bet šio rudens verslinės žūklės sezonas, naudojant visų rūšių įrankius, ne tik mokestinės naštos padidėjimu yra išskirtinis“, – sako S.Jakubauskienė.
Pasak jos, jau išryškėjo infrastruktūros pažangos pokyčiai. Žvejybos verslu užimti žmonės, kurių pamaryje yra apie du šimtus – šiemet pasinaudojo apie 1,4 mln. litų europine parama ir atnaujino techniką bei darbo priemones. Rusnės saloje Pakalnės žvejybinio uosto krantinė baigiama kapitaliai remontuoti, iki darbų pabaigos netoli, žvejai turi patogias poilsio, ne tik darbo vietas.
Šilutės rajono savivaldybė vykdo Kintų prieplaukos dešiniajame Kuršių marių krante rekonstrukcijos projektą, tik iki jo pabaigos – dar toli.
„Neseniai pranešė, jog liko pinigų ir klausė, ko mums dar prieplaukoje reikėtų. Pranešiau, kad buitinių patalpų žvejams, sandėlių inventoriui, pavėsinės, vandentiekio ir panašių dalykų, kurie numatyti Pakalnės uoste. Nežinau, kada bus rekonstrukcija baigta, bet kitų metų sezonui gal naudojimui bus atiduota“, – sako S.Jakubauskienė.
Solidžią ES paramą – apie 0,4mln. Lt – žuvų iškrovimo vietos įrengimui privačioje prieplaukoje gavo ir Šilutės savivaldybės eksmeras Šarūnas Laužikas.
„Bet iki šiol mūsų žvejų įmonės kvietimo ja naudotis negavo, nors projekte ir buvo deklaruota vieša prieiga. Visos žuvų iškrovimo vietos – o jų turime per 20 – yra registruotos Aplinkos ministerijoje, kitaip jų eksploatacija negalima“, – komentuoja S.Jakubauskienė.
Meškeriotojai užvirė šaršalą
Jei ne verslinės žūklės, bet pramogaujančių meškeriotojų katerių įgulos Š.Laužiko prieplaukoje dabar bus aptarnaujamos sklandžiau, ir tai pažanga. Juk būtent meškeriotojų armija, šimtus kartų didesnė už pamario žvejybos verslo bendruomenę, buvo ir yra pagrindinė įstatyminių pokyčių generatorė.
Tiesa, iš jo sukelto tvorų vertimo vajaus, kad prie vandens laisvą prieigą turėtų visi besilankantys pramogautojai, pamario krašte šaipomasi atvirai. Vietos žmonių argumentai paprasti – laisvai prie vandens prieinantys gyvuliai taip pakrančių nenuniokoja, kaip meškeriotojų (lėbautojų) ordos.
Na, paklampojo atėjusios gerti juodmargės, juk yra stambūs gyvi padarai. Dabar jų paliktose vandens sklidinose pėdose šildosi varlės. O štai poilsiavietę prie pažintinio NDRP Pakalnės paupio tako žmonės paliko kaip sąvartyną – tuščių butelių bei skardinių prišnerkštą.
Tad buvusio ministro V.Mazuronio mosavimas įstatymo vėzdu prieš kaimiečius, kurių ganykliniai užtvarai įbesti iki vandens – iki šiol Nemuno deltoje akivaizdžiai ignoruojamas. Sekmadienį pavyko įsitikinti, jog žvejui mėgėjui tai – ne kliūtis. Žmogus su manta ant kupros tiesiog peržengė tą vielą ir nuėjo savo keliais. Nei skundų, nei pretenzijų ar gamtai žalos.
Netoliese sutiktas iš Kauno į pamarį devynerius metus vasaroti atvykstantis Remigijus, Uostadvaryje laikantis savo katerį, iš V.Mazuronio vajaus prieš ganyklines tvoras tik juokiasi. Ne jos, sako, labiausiai darko kraštą, bet atliekų tvarkymo sistemos neefektyvumas.
„Absurdas, bet konteinerių šiukšlėms sumesti nėra kur, tad pilni jų maišai išmėtyti pakelėse. Manau, kad pagarbos savo kraštui tai neskatina, gal čia daugiau poilsiaujančiųjų atsakomybės ir aplinkosauginio rūpesčio reikia“, – sako Remigijus.
